Į Lietuvą atvykę „Swedbank“ vadovai iš Švedijos ir Estijos kalbėjo apie tai, kas neleidžia gyventojams pajusti rinkoje kaip reikiant padidėjusio pinigų kiekio.
Į Lietuvą užsukusi „Swedbank“ grupės vadovė danė Birgitte Bonnesen ir „Swedbank“ Baltijos šalių vadovas estas Priitas Perensas susitikime su žurnalistais kalbėjo ne tik apie ECB vykdomą monetarinę politiką, bet ir Baltijos šalių rinką.
Skandinaviško banko grupės vadovė su Baltijos šalių banko vadovu vizito metu susitiko su finansų ministru Viliumi Šapoka bei Lietuvos banko pirmininku Vitu Vasiliausku.
Prieš dvejus metus darbą „Swedbank“ Lietuvoje palikusi ir paskirta į aukštesnes pareigas Švedijoje B. Bonnesen buvo paklausta apie praėjusiais metais paskelbtą vieną didžiausių naujienų Baltijos bankininkystės sektoriuje – apie planuojamą DNB ir „Nordea“ bankų susijungimą: ar tai turės įtakos „Swedbank“ strategijai ar sprendimams ir kokią įtaką turės Baltijos šalių konkurencijai bankiniame sektoriuje.
„Ne, mūsų strategija tikrai dėl to nesikeis, – kalbėjo B. Bonnensen. – Iš tiesų mes niekada nekomentuojame konkurentų sprendimų, bet galiu pasakyti vis tiek, kad, mano nuomone, šis susijungimas – gera mintis: ji padovanos dar vieną didelį žaidėją Baltijos šalyse ir, manau, kad tai pastiprins įsipareigojimus regionui. Nemanau, kad tai sumažins konkurenciją rinkoje“.
„Swedbank“ grupės vadovė taip pat buvo paklausta, ar mato tiesos rinkoje sklandančius gandus, kad DNB ir „Nordea“ sujungimas ir naujo banko sukūrimas gali būti strategija norint parduoti bankinį verslą Lietuvoje, tačiau viešnia teigė negalinti tokių gandų komentuoti.
Šiuo metu Švedijos „Swedbank“ biure dirbanti vadovė buvo paklausta ir dėl Lietuvos banko skelbtų įžvalgų, kad šiuo metu Lietuvos finansinis sektorius yra stabilus, tačiau viena iš grėsmių galėtų būti motininių komercinių bankų šalyse slypinčios rizikos, pavyzdžiui, Švedijai nuolat gaunant pastabų dėl nekilnojamojo turto burbulo rinkoje.
„Ne, rizikų nėra. Pažiūrėkite, į „Swedbank“. Bankas yra vienas iš geriausiai kapitalizuotų bankų Europoje. Esu labai tvirtai įsitikinusi, kad rizikų jokių nėra. Taip, mes labai dideli, bet kartu ir labai atsargūs. Ir mūsų politika yra nukreipta į mažą riziką ir tvarų skolinimą. Mes pasimokėme daug ir įdiegėme reikalingus saugikliu“, – komentavo komercinio banko grupės vadovė.
Kalbėdama apie nekilnojamojo turto rinkos sunkumus Švedijoje, B. Bonnensen teigė, kad jos kyla dėl nepakankamos nekilnojamojo turto pasiūlos: „Švedijoje yra būsto trūkumas ir dėl to kyla kainos. Ko mums reikia, tai kad politikai susėstų ir sutartų, kaip tai išspręsti, o to jie dar nepadarė. O gyventojų skaičius ir toliau auga. Paklausa nemažėja. Matome ir urbanizacijos procesą Stokholme, Giotenburge ir Malmėje, kur reikia vis daugiau būsto“.
Į klausimą, kodėl Europos ekonomika taip ir neįsibėgėja, nors ECB monetarinės politikos priemonėmis jau kuris laikas bando išjudinti euro zonos ekonomiką, pabandė atsakyti „Swedbank“ Baltijos šalių vadovas P. Perensas.
„ECB įvairiomis priemonėmis į rinką išleidžia daug pinigų ir bandoma pastumti bankus, kad jie kuo daugiau jų paleistų į rinką sukuriant mažų palūkanų normų aplinką. Vis dėlto pinigai nepasiekia realios ekonomikos. Jei pažiūrėsite į turtą, kuriuo prekiaujama, nekilnojamojo turto rinką, matoma, kad pinigai yra, bet jie nepasiekia kitų vartotojų“, – aiškino jis.
Pasak „Swedbank“ vieno iš vadovų, būdai, kuriais bandoma į rinką įlieti pinigus, nesuveikia ir nepasiekiamas galutinis vartotojas.
„Tol, kol nebus struktūrinių reformų darbo rinkoje, tie pinigai ir nepasieks eilinių gyventojų. Pinigai tiesiog užstringa kažkur skirtingose rinkose“, – savo pastebėjimais dalijosi svečias.
Pasiteiravus apie ateities planus Lietuvoje B. Bonnesen teigė, kad „Swedbank“ ir toliau planuoja plėtrą Lietuvoje: „Mes ir toliau čia kelsime žmones ir tęsime tai daryti. Radome čia labai geros kokybės darbo jėgą ir Lietuvoje viskas labai gerai veikia mūsų grupei“.
Komentuodama, ar planai didinti darbuotojų skaičių Lietuvoje susiję su planais Švedijoje labiau apmokestinti finansų sektoriaus žaidėjus, „Swedbank“ vadove atsakė: „Ne, bet jei mokesčiai bus įvesti, tai turės įtakos „Swedbank“ veiklai ir tada jau pamatysime“.
