Europos Komisijos vicepirmininko Jyrki Kataineno, atsakingo už ekonomiką, pinigų ir euro reikalus, kabineto vadovas Taneli Lahti Briuselyje žurnalistams sakė, jog Lietuvos narystė euro zonoje padeda euro zonai atsitiesti.
„Euro zonos ekonomika yra kur kas sveikesnė nei prieš 4-5 metus, ji auga ir akivaizdžiai matomas atsigavimas. Jeigu šalys narės ir toliau tęs fiskalines ir struktūrines reformas, atsigavimas dar sustiprės ir augimas visose euro zonos šalyse vyks sparčiau, - kalbėjo jis. - Investuotojai grįžo, palūkanų normos sumažėjo, infliacija žema, bet ne per žema.“
„Nedarbo lygis yra nepriimtinai aukštas, bet jis bent jau nebedidėja, o kai kur net mažėja”, - sakė T. Lahti, pridūręs, jog tęsiantis ekonominiam atsigavimui jau šių metų pabaigoje nedarbas imtų mažėti.
Norint užtikrinti didesnį euro zonos augimą, anot pašnekovo, būtina į regioną pritraukti daugiau investicijų ir tai bus vienas pagrindinių naujos Europos Komisijos uždavinių.
Lietuvai ruošiantis nuo kitų metų prisijungti prie euro zonos, T. Lahti pabrėžė, jog Baltijos šalys euro krizės metu prisidėjo prie finansinės sąjungos atsigavimo.
„Manau, kad euro zonai reikšminga buvo tai, kad giliausios euro regiono krizės metais, naujos šalys norėjo tapti jos dalimi. Estija 2010-2011 m. pamatė ir patikėjo, kad euro zona išliks ir krizę sėkmingai įveiks, ji norėjo tapti euro zonos dalimi. Tai buvo stiprus signalas visam pasauliui, nes buvo abejojančių, ar euro zona išliks. Latvija padarė tą patį, taip pat ir Lietuva. Tai svarbu ne tik jūsų valstybei, bet ir euro zonai“, - teigė T. Lahti.
Galutinis sprendimas
Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų taryba (BRT) turėtų priimti galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną. Lietuva bus devynioliktoji ES valstybė narė, įsivedusi eurą.
BRT priėmus teigiamą sprendimą dėl Lietuvos narystės euro zonoje, Lietuvos nacionalinė valiuta bus keičiama į eurus pagal Lietuvos banko nustatytą santykį, kuriuo litas yra susietas su bendrąja ES valiuta - 3,4528 lito už vieną eurą.
Po BRT posėdžio vyks iškilmingas „Euro Festivities 2014" renginys, skirtas Lietuvos prisijungimui prie euro zonos. Jame dalyvaus Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, finansų ir užsienio reikalų ministrai Rimantas Šadžius ir Linas Linkevičius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Europos Parlamentas prieš savaitę pritarė Lietuvos siekiui įsivesti eurą, kai už šią iniciatyvą balsavo 545 įstatymų leidėjai. Birželio pradžioje Europos Komisija ir Europos centrinis bankas paskelbė pranešimus apie ES šalių konvergenciją, pagal kuriuos Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos. Šiai nuomonei pritarė ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECON) ir Europos Vadovų tarybos.
Sulaukus teigiamos tarybos išvados, nuo 2015 metų sausio 1 dienos Lietuvoje prasidėtų pareinamasis laikotarpis, kai šalyje už prekes ir paslaugas bus galima mokėti tiek litais, tiek eurais, tačiau grąža privalės būti išduodama eurais. Visi negrynieji pinigai sausio 1-ąją bus automatiškai perskaičiuoti eurais.
Grynuosius litus bus galima keisti į eurus šešis mėnesius nuo euro įvedimo dienos visuose bankuose, „Lietuvos pašto" skyriuose, kai kuriose kredito unijose. Lietuvos centriniame banke - neribotą laiką.
Naujausiais „Eurobarometro" duomenimis, Lietuvos gyventojų, palaikančių euro įvedimą, per metus (2013 m. balandį - 2014 m. balandį) padaugėjo nuo 41 iki 46 proc. Nepritariančiųjų sumažėjo nuo 55 iki 48 proc.
DELFI primena, kad Estija eurą įsivedė 2011 m., Latvija – 2014 m., Lietuvoje euro laukiama nuo 2015 m.
