DELFI rinkimų debatuose dalyvavo Seimo opozicijos lyderis, buvęs premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Konservatoriui vadovaujant Vyriausybei, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas buvo padidintas nuo 18 proc. iki 21 proc. Paklaustas, ką dėl šio mokesčio darytų, jeigu formuotų naują valdančiąją koaliciją, jis sakė:
„Daugiau nedidintume, bet ir nemažintume. Nepritartume ir jokioms išimtims arba lengvatoms mėsai ir kitiems dalykams. Visą laiką cituoju tuometinės valstybės kontrolierės R. Budbergytės paskelbtą išvadą, kad lengvatos naudingos tik pardavėjams arba perdirbėjams, bet vartotojams ir gamintojams didelės naudos neduoda“.
TS-LKD kandidatas į finansų ministrus atkreipė dėmesį, kad PVM atotrūkio rodiklis Lietuvoje vienas prasčiausių tarp visų ES šalių. Kitaip tariant, jo surenkama kur kas mažiau nei turėtų būti. A. Kubilius čia mato „didelį rezervą“, o norint surinkti daugiau šio mokesčio būtų galima pasimokyti iš Latvijos. Tiesa, jis negalėjo įvardyti, ko tiksliai iš kaimynų reikėtų mokytis.
R. Budbergytė pasakojo neseniai viešėjo Latvijoje ir supratusi, kad mokesčio ten nesurenkama daugiau, o tik rodiklis skaičiuojamas kitaip.
Anot ministrės, PVM sumažinimus 1 proc. į valstybės biudžetą nebūtų surinkta 140 mln. Eur – maždaug tiek kainuos neapmokestinamo pajamų dydžio didinimas nuo kitų metų. Ji nepritartų tokiam mokesčio mažinimui, nes juo pasinaudotų ne tik vargingi, bet ir turtingi žmonės. Taigi geriau yra skirti tikslines dotacijas nepasiturintiems.
Buvęs premjeras sakė, kad dabartinio premjero ir valdančiųjų kova su šešėline ekonomika yra tik žodinė.
„Mes nesiūlome didinti mokesčius. Siūlome juos mažinti mažai uždirbantiems. Be to, siūlome, kad už darbą mokamus mokesčius formaliai mokėtų ne darbdaviai, o darbuotojai ir visus juos sudėti į vieną vietą. Ir tada darbdaviui nebus jokio intereso slėpti mokesčius“, – įsitikinęs A. Kubilius.
Taip neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) būtų taikomas ne tik gyventojų pajamų mokesčiui (GPM), bet socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokoms.
Tada uždirbantys mažus atlyginimus, į rankas pinigų gautų daugiau ir pasijustų realus mokesčių pagrįstumas. Visų mokesčių tarifas tokiu atveju gaunantiems menkiausius atlyginimus sumažėtų nuo 36 proc. iki 26 proc.
Finansų ministrė pritarė, kad reikėtų mažinti darbo apmokestinimą, tačiau sakė matanti kitą kelią nei jos pokalbininkas: „Geriausias kelias žmonės, kurie uždirba mažas pajamas ir augina vaikus, yra tas stabilus kelias, kuriuo planuojame eiti. T.y. didinti jiems NPD. Tai skatina žmones dirbti ir auginti vaikus“.
Pasak A. Kubiliaus, lietuviai nori daug valstybės finansuojamų viešųjų paslaugų, tačiau patys mokėti mokesčių vengia ir nori važiuoti „zuikiu“. Dėl to, neprotinga būtų po rinkimų kalbėti apie mokesčių mažinimą, nekalbant apie viešas paslaugas, kuriais jos būtų finansuojamos.
Buvęs premjeras pastebėjo, kad Lietuvoje per valstybės biudžetą perskirstoma mokesčių dalis nuo BVP yra kur kas mažesnė nei kitose ES šalyse. Jis tiki, kad šį rodiklį galima pagerinti ne įvedant naujus mokesčius, bet „susitvarkius su PVM, su GPM, sumažinus atlyginimų mokėjimą vokeliuose“.
R. Budbergytė prasitarė, kad dėl lengvatų taikomų 4 pagrindiniams mokesčiams, į valstybės biudžetą nesurenkama 1 mlrd. Eur pajamų. Tačiau ar ir kokias lengvatas būtų tikslinga naikinti, nepasakė.
Kita vertus, pabrėžė, kad valstybės finansai turi būti tvarūs kaip ir ekonomikos augimas – neturėtų būti staigių pakilimų ir derėtų išvengti staigių nuopolių. Anot ministrės, planuojant 2017 m. valstybės biudžetas nauji mokesčiai nenumatyti.
Socialdemokratų rinkininėje programoje nurodoma, kad „toliau bus tęsiama mokesčių sistemos pertvarka, didesnis svoris bus suteikiamas turto, aplinkos tausojimo mokesčiams, tuo pačiu mažinant darbo jėgos apmokestinimą".
DELFI žurnalistei priminus pirmas ministrės darbo dienas, kuriomis ji sakė, kad kada nors reikės įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius, dabar R. Budbergytė buvo ne tokia konkreti.
„Tikrai nesakiau, kad automobilių mokestis yra neišvengiamas. Sakiau, kad tikriausiai ateis laikas, kai teks apie tai galvoti. Bet pirmiausia automobilių mokestis yra aplinkos taršos mokestis. Jis nėra skirtas papildyti valstybės biudžetui“, – aiškino ji ir pridūrė, kad turėtume kada nors pagalvoti, kaip šis mokestis „galimai galėtų būti nepažeidžiant balanso“ ir nenuskriaudžiant paprastų žmonių ir pensininkų.
Tokio mokesčio pajamomis esą būtų galima finansuoti ekologines iniciatyvas – pvz., įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles, suteikti jiems nemokamas stovėjimo vietas ar finansuoti dalį jų įsigijimo. Tačiau apie tai šiuo metu socdemai nediskutuoja.
Ministrė leido suprasti, kad ji būtų labiau linkusi padidinti mokesčius kitam turtui arba „nejudriam kapitalui“. Apskritai šiuo metu mokesčiai už turtą sudaro labai mažai – tik 1,5 proc. valstybės biudžeto įplaukų. Vis dėlto ir apie nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus ji kalbėjo miglotai:
„Jeigu galvoti, tai reikia labai labai giliai analizuoti ir įvertinti, kaip tai daryti – ar didinant NT mokesčio progresyvumą, kad didesnį mokestį mokėtų uždirbantys dideles pajamas ar mažinti bendrą tarifą, bet išplėsti mokesčio bazę“, – aiškino R. Budbergytė.
A. Kubilius sakė, kad konservatoriai nieko panašaus neplanuoja.
