Politikai ir ekonomistai vis garsiau kalba apie antrą krizės bangą, kuri esą jau ritasi per Lietuvą. Kaip naujus krizės ženklus jie nurodo ne tik mažėjančią šalies prekių eksporto apimtį, lėtėjantį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, bet ir tai, kad užsienyje dirbantys mūsų tautiečiai savo pinigus sparčiai pumpuoja iš Lietuvos.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Trūksta šalį maitinusi bambagyslė

Įžvalgesni ekonomikos ekspertai šiuo metu atkreipia dėmesį į nerimą keliančią Lietuvos banko ataskaitą. Iš šios Lietuvos mokėjimų balanso ataskaitos matyti, kad šimtai tūkstančių užsienyje dirbančių Lietuvos piliečių, anksčiau savo pinigais maitinusių šalies ekonomiką, pastaraisiais mėnesiais uždirbtus pinigus jau stengiasi ne siųsti į Lietuvą, o atvirkščiai – vis daugiau jų privačiomis perlaidomis, per bankus pasiima iš šalies.

2011 m. pirmą ketvirtį emigrantai į Lietuvą atsiuntė beveik 1 mlrd. Lt, o šių metų pirmą ketvirtį ši suma sumažėjo daugiau nei 250 mln. Lt (iki 731 mln. Lt). Pervedimų iš užsienio mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad jau du ketvirčius sparčiai didėja pinigų išėmimas iš Lietuvos ekonomikos.

„Kol kas anksti sakyti, kad emigrantai vis dažniau Lietuvoje parduoda turtą ir todėl jau galutinai nesieja savęs su Tėvyne. Nerimo ženklų matome, bet apie tendenciją kalbėti dar ankstoka“, – pabrėžė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Ekonomistas įžvelgė ir didesnių problemų.

Krizė ar užsitęsęs nestabilumas?

SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda įsitikinęs, kad antra krizės banga jau prasidėjo.

„Terminas „krizė“ sunkiai apibrėžiamas, kai neapibrėžtumas euro zonoje tęsiasi jau 1,5–2 metus, – teigė finansų analitikas. – Bet kai atsinaujina dalis po ankstesnės krizės likusių baimių, o lūkesčiai nėra patys geriausi, mes neišvengiamai kalbame apie antrą krizės bangą.“

G.Nausėdos teigimu, kai kurių didžiųjų Vakarų Europos valstybių ekonomikos į neigiamą vystymosi stadiją pasuko antrą šių metų ket­virtį ir, tikėtina, neigiami požymiai bus užfiksuoti trečią ketvirtį.

„Visa tai skatina neigiamus lūkesčius. Nors Europos centrinis bankas kitiems bankams vis duoda nemažas sumas pinigų, bet pastarieji, apsidrausdami nuo kapitalo nepakankamumo, neskuba skolinti verslui. Dėl to lėtėja ekonomikų vystymasis“, – aiškino G.Nausėda.Pašnekovas pabrėžė, kad krizės šaukliai yra pinganti nafta ir silpnėjantis euras.

„Nedarbo didėjimas yra vėlesnis krizės požymis, nes darbdaviai neskuba atsisakyti darbuotojų, o mieliau išleidžia juos ilgesnių nemokamų atostogų, mažina atlyginimus. Į atleidimą darbdaviai žvelgia kaip į kraštutinę priemonę“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 14,5 proc., prieš metus – 15,6 proc., o 2010 m. pirmą ketvirtį – net 18,1 proc. Kitaip tariant, statistika kol kas nepatvirtina G.Nausėdos teiginių.

Pramonininkų lūkesčiai optimistiniai

Jokių antros krizės bangos ženklų neįžvelgia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas.

„Makroekonominiai duomenys rodo Lietuvos ūkio augimo sulėtėjimą, tačiau tik ne recesiją arba antrą krizės bangą, – teigė jis. – Lietuvos ūkio augimas išlieka vienas sparčiausių ES. Žinoma, negalima pamiršti drastiško ekonomikos susitraukimo 2009 metais.“

Analitikas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas tapo labiau subalansuotas, tai yra BVP augimą lemia ne vien eksportas.

„Sparti eksporto plėtra paskatino investicijų bei vidaus vartojimo atsigavimą, o tai lemia sparčią Lietuvos ekonomikos plėtrą, kurią šiuo metu stebime“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Kita vertus, pastebėjo LPK analitikas, pastaruoju metu Lietuvos ūkio plėtra prarado pagreitį – ūkio augimas lėtėja antrą ketvirtį iš eilės. 2011 m. trečią ketvirtį BVP augo 6,7 proc., 2011 m. ketvirto ketvirčio augimo tempas buvo 4,4 proc., o 2012 metų pirmą ketvirtį ūgtelėjo tik 3,9 proc.

Per šiuos ketvirčius lėtėjo ir eksporto apimtys – lietuviškos kilmės prekių eksportas buvo atitinkamai 27 proc., 14 proc. ir 9 proc.

Eksportuotojai išpešė naudos

Antros krizės bangos kol kas nepatvirtina Lietuvos eksporto apimtys. Šiemet per pirmus mėnesius Lietuvos produkcijos eksporto apimtys augo nuo 5,6 iki 6,3 mlrd. Lt, o 2011 m. tais pačiais mėnesiais siekė iki 5,6 mlrd. Lt.

„Apie krizę tegul diskutuoja ir ją prognozuoja kiti, nes mums nelabai svarbios tos šnekos“, – teigė Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) direktorius Giedrius Bagušinskas.

Nepaisant finansinių sukrėtimų Graikijoje, Ispanijoje ir Kipre, lietuviai šiose rinkose ne tik nieko neprarado, bet netgi padidino apyvartą.

„Pavyzdžiui, graikai dabar ieško pigesnių produktų. Jų lojalumas nacionalinėms prekėms yra sumažėjęs. Todėl mūsų įmonės, ypač konditerijos, mėsos gaminių, alkoholio gamintojai, sugebėjo išpešti naudos“, – pasakojo G. Bagušinskas.

Krizės padarinius šalies bendrovės jaučia nebent tais atvejais, kai laikinai sutrinka atsiskaitymai, bet pačioje Lietuvoje jie krizės nejaučia.

Maistininkai, pasak pašnekovo, eksportuoja į dvi rinkas – Rusijos ir Europos. „Bendrovės apsidraudžia, kad jei vienur kils pavojus, nuostoliai nebus katastrofiški, kaip kai kurioms įmonėms buvo per Rusijos finansų krizę 1999–2000 m. Verslas dabar visada turi planą B“, – reziumavo LitMEA direktorius G.Bagušinskas.

Nerimo ženklų vis daugiau

Nepaisydamas optimistinių eksportuotojų lūkesčių, LPK ekspertas A.Izgorodinas vis dėlto įžvelgė neigiamų tendencijų. „Šiuo metu prasčiausi eksporto į Lenkiją ir Baltarusiją rodikliai. Eksporto į Lenkiją apimtys mažėjo visus pastaruosius šešis mėnesius iš eilės, o į Baltarusiją – 4 mėnesius iš eilės“, – pabrėžė jis. Pavyzdžiui, balandį chemijos produktų eksportas į Lenkiją susitraukė 67 proc. O Baltarusijoje tęsiasi ekonomikos recesija.

Pastaruoju metu pastebimi ir Lietuvos eksporto į Vokietiją, kurios ekonomika laikoma pagrindine Europos ašimi, blogėjimo požymiai. Vasarį eksportas į Vokietiją ūgtelėjo 8,2 proc., o balandį jau susitraukė 1,7 proc. Blogėjančias tendencijas stebime maisto, chemijos, tekstilės ir medienos eksporto srityse.

„Tokie rezultatai susiję su pastaruoju metu pagilėjusia euro zonos fiskaline krize. Antrą 2012 m. ketvirtį Europos makroekonominė padėtis labai pablogėjo ir smuko iki 2009 m. spalio rezultatų“, – aiškino A.Izgorodinas.

Prie Lietuvos ūkio sulėtėjimo prisideda mažėjantis vidaus vartojimas, kuris yra 63,5 proc. BVP.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis tikino, kad kol kas neverta kalbėti apie antrą krizės bangą, nes esą „dar pirma krizės banga nepersirito per šalį“.

„Ta banga yra tik apmalšinta didesne valstybės skola. Pavyzdžiui, iki krizės 2008-aisiais Lietuvos valstybės skola buvo apie 15 proc. BVP, o dabar šalies paimtos paskolos jau siekia apie 40 proc. BVP“, – teigė ekonomistas.

Pašnekovo teigimu, „dar truputis ir būsime tokie pat, kaip Graikija ir Kipras“. Be to, Lietuvą gelbėjantis eksportas į neigiamas tendencijas gali pasukti per vieną naktį, kaip tai įvyko 2009 m., vien todėl Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R.Kuodis ragina neprarasti budrumo.

Komentaras

Ateitis priklausys nuo bangos dydžio

Rimantas Žylius, ūkio ministras:

Jeigu į Lietuvą ateis krizė, ji ateis iš išorės, o ne kils dėl vidinių priežasčių. Situacija Lietuvoje 2008-aisiais ir dabar, 2012 m. viduryje, iš esmės skiriasi. Prieš ketverius metus valstybę purtė pasaulio finansų krizė. Skaudžiai smogė ir šalyje sprogęs nekilnojamojo turto burbulas. Šiandien pirmiausia kalbame apie tai, kokį poveikį stabilius šalies finansus turinčiai Lietuvai, kurioje nėra „burbulų“ formavimosi tendencijų, daro finansų krizė Pietų Europos valstybėse.

Taigi, kalbame apie krizę dalyje ES šalių, kurios net nėra pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos (pagrindinės Lietuvos rinkos ES yra Vokietija ir Skandinavijos šalys), o ne Lietuvos viduje. Esu įsitikinęs, kad Lietuvos verslas, kuris nuo 2011-ųjų skaičiuoja rekordinį eksporto augimą, pasauliniams iššūkiams yra pasiruošęs kur kas geriau, nei linkę prognozuoti kai kurie skeptikai. Taip pat svarbu prisiminti, kad per beveik 4 metus Lietuvos verslui buvo skirta 4,756 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos.

Didelė dalis šių lėšų panaudota verslui stiprinti – investicijoms į kapitalą, darbo našumui didinti. Dėl sumažėjusių darbo išlaidų ir išaugusio produktyvumo, palyginti su pagrindiniais prekybos partneriais, Lietuvos ekonomika tapo daug konkurencingesnė. Šalies finansų sistemos stabilizavimas suteikė šaliai daugiau lankstumo naujos krizės atveju. Visi šie veiksniai rodo, kad tiek Lietuvos ekonomika, tiek atskiros įmonės yra geriau pasiruošusios naujai krizės bangai, tačiau daug kas priklausys nuo bangos dydžio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (2)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (12)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Apklausa: 6 iš 10 pažįstamiems atskleidžia, kokią algą gauna (10)

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri...

„Lemon Gym“ žengia į Kauną (5)

Sporto klubų tinklas „ Lemon Gym “ atvėrė duris Kaune, Šilainių mikrorajone. Čia kauniečių...

Top naujienos

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (28)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (115)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Pragaru virtusios Barselonos epicentre atsidūrusi gidė: nuo teroristų vos pasprukau jau antrą kartą (21)

Ketvirtadienio vakarą Barselonoje autobusiukui įvažiavus į minią pėsčiųjų prasidėjo virtinė...

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Incidentas Suomijoje: policija pašovė vyrą, peiliu badžiusį žmones atnaujinta (94)

Suomijoje, Turku mieste policija į koją pašovė vyrą, peiliu sužeidusį kelis žmones, praneša...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (80)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Nacionalinėje žemės tarnyboje sujudimas: atlikta krata vadovo kabinete (69)

Kaip DELFI patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklą kuruojantis žemės ūkio...

Paprastas būdas saugotis nuo radiacijos (2)

Pastaruoju metu žmonės vis dažniau domisi instrukcijomis - ką daryti, jei branduolinis karas visgi...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (178)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Staigmena po maudynių – ausies uždegimas (1)

Grįžus po kelių dienų poilsio prie ežero sūnui pradėjo skaudėti ausį, iš jos šiek tiek...