„Spartaus ekonominio augimo metais ieškovas užsiėmė verslu ir tikėdamas įmonių sėkmingais rezultatais sudarė paskolos sutartys. Kai kurias iš jų pasiimdamas savo vardu, už kitas asmeniškai laidavo. Šių sutarčių pagrindu gauti pinigai buvo naudojami įmonių veikloje, tikintis įmonių pelno ir galimybės grąžinti pasiimtas skolas“, – rašoma sprendime.
Iš bylos duomenų matyti, kad visos bėdos prasidėjo prieš kelerius metus, kai Lietuvą užklupo ekonominė krizė. Nurodoma, kad bankrutavo penkios jo įkurtos skirtingą veiklą vykdžiusios įmonės, pavyzdžiui, prekiavusios baldais įmonės.
„Pradėjus strigti mokėjimams, paskolų davėjai pradėjo reikšti pretenzijas, o ieškovas nebuvo finansiškai pajėgus padengti visų įsipareigojimų. Dėl šios priežasties susidarė didelė skolų našta, kurių padengti ieškovas neturi finansinių galimybių. Vienintelė racionali išeitis – inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Nurodo, kad savo vardu registruoto turto neturi“, – rašoma teismo nutartyje.
Bendra įsiskolinimo suma kreditoriams sudaro 2,085 mln. Lt, iš kurių mokėjimo terminai suėję 1, 488 mln. Lt sumai.
Šiuo metu vyras vienoje įmonėje dirba projekto vadovu už 1,5 tūkst. Lt atlyginimą. Darbo užmokestis yra vienintelės gaunamos ir bankroto proceso metu planuojamos gauti ieškovo pajamos.
Būtiniems mėnesio poreikiams tenkinti jam nustatyta 800 Lt suma. Likę pinigai turėtų būti skiriami skoloms dengti.
„Atsisakius iškelti bankroto bylą, ieškovas toliau liktų nemokus, nes nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Gi iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti ieškovo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek ieškovo, tiek kreditorių interesus“, – savo sprendimą argumentuoja teismas.
DELFI primena, kad Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado maždaug prieš metus. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių, kuris parengs ir su kreditoriais patvirtins mokumo atkūrimo planą ir prižiūrės, kaip jis vykdomas.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdžius asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įsiteisėję 26 fizinių asmenų bankroto bylos.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.
