Pirmą kartą į Veisiejus prekiauti atvykęs muzikos mokytojas iš Varėnos Vytas sako, kad dažniau čia lankysis, nes pavyko šį tą parduoti.

Turgaus prekiautojai truputį panašūs į tuos Palangos verslininkus, kurie kasmet kartoja, kad tokio prasto sezono dar nebuvo – tai klientus baidė lietus, tai pernelyg dideli karščiai.

Į Veisiejų turgų užsuku maždaug kas antrą savaitgalį, tai su dauguma nuolatinių pardavėjų jau tapome bent iš matymo pažįstami, o Alytaus rajono ūkininkė, prie turgavietės vartų prekiaujanti savo užaugintomis daržovėmis ir pieno produktais, vos pamačiusi, jau neklausiama traukia iš šaltkrepšio mano mėgiamą saldaus pieno sūrį.

Pirmą kartą į Veisiejus atvykęs varėniškis Vytas pats užkalbino, pamatęs su griozdišku fotoaparatu rankose po turgų šniukštinėjantį barzdylą.

Riešutus kramsnojantis vyras, kaip paaiškėjo, yra Varėnos muzikos mokyklos mokytojas, bet senas pomėgis ardyti ir taisyti įvairius prietaisus tapo jo antrąja profesija.

Drauge su verslo partneriu Audrium jis superka Danijoje sugedusią ir brokuotą sodo techniką, elektrinius bei mechaninius įrankius, sutaiso ir pardavinėja Varėnos bei Šalčininkų turgavietėse.

Pasak Vyto, jau spėjusio pasigirti ir pažintimi su Varėnos rajono meru Algiu Kašėta, Šalčininkuose žmonės akivaizdžiai neturtingesni už Varėnos ir Lazdijų krašto pirkėjus, nes renkasi pačias pigiausias prekes ir dar bando kažką nusiderėti.

O geriausi pirkėjai, Vyto teigimu, yra Dzūkijos sodybose poilsiaujantys vilniečiai, negailintys eurų rimtesnei vejapjovei, trimeriui arba akumuliatoriniam suktuvui.

Sodo technikos pardavimo verslo sezonas Lietuvoje yra labai trumpas ir, pasak turgaus prekiautojų, vos įpusėjus vasarai, besidominčiųjų ja gerokai sumažėja, o prieš pat rudenį ši prekyba visiškai sunyksta, nors žolė dar ir rudens pradžioje želia ne itin smarkiai lėčiau kaip birželį.

Išardęs ir suremontavęs daugybę elektrinių ir mechaninių įrankių bei sodo mašinų Vytas teigia manantis, kad Skandinavijos rinkai gamintojai tiekia kokybiškesnes prekes, negu Baltijos šalims.

Mums besišnekučiuojant, Vyto ir Audriaus prekėmis susidomi po Veisiejų turgų vaikštinėjantis Seimo narys Zenonas Streikus. Galiausiai išsirenka pakabinamą skaitmeninę spyną. Sako, užrakins ja savo kiemo vartelius.

Veisiejų turgaus sendaikčių dėžėse pasirausti mėgsta ne tik Lazdijų krašto kaimų gyventojai, bet ir druskininkiečiai, o taip pat Druskininkuose poilsiaujantys rusai bei baltarusiai.

Olegas iš Kaliningrado srities pasakojo Lietuvoje viešintis jau antrą savaitę, spėjęs aplankyti Druskininkų vandens parką ir Snow areną, išbandyti purvo procedūras, o kurorto turgelyje, kuris jį nuvylė išpūstomis kainomis ir menka prekių įvairove, išgirdęs, jog tikro turgaus reikia ieškoti Veisiejuose.

Pirkęs šiemečio medaus, porą senų vokiškų alaus bokalų, varinę žvakidę ir lėkštę su piemenaitės atvaizdu.

Lenkiškų ir lietuviškų gyvūnų pašarų pardavėjas paskubomis krovė maišus į Grūto parko atributika aprašinėtą mikroautobusą, o liūdnas marmurinis taksas, kurio iki turgaus pabaigos niekas taip ir nenupirko, liūdnomis akimis dairėsi į besiskirstančius paskutinius šios turgaus dienos pirkėjus.

Dar savaitė – kita, nebeliks vasarą turgų pamėgusių poilsiautojų, o tada rečiau atvažiuos ir sendaikčių pardavėjai, kol galiausiai rudens darganos išvaikys ir pačius kantriausius, o Veisiejai iš judraus beveik kurortinio miesto iki kito pavasario taps apsnūdusiu provincijos miesteliu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (36)