Jurgita Rotomskienė, Centrinės hipotekos įstaigos (CHĮ) direktorė, teigė, jog antraisiais CHĮ, pradėjusios veikti 1998 m. balandžio 1 d., veiklos metais per mėnesį buvo sudaryta vidutiniškai po 1.000 turto įkeitimo sandorių, arba maždaug 300 sandorių mažiau negu ankstesniais metais. Tai, pasak jos, – tiesioginis Rusijos finansų krizės padarinys: įmonėms buvo sunku plėsti verslą, gyventojų mokumas mažesnis, o paskolų palūkanos didelės.

CHĮ įregistruoti turto įkeitimo sandoriai su fiziniais asmenimis sudaro apie 72% visų tokių sandorių, bet jų vertė sudaro tik apie 9% visų tokiu būdu gautų paskolų. Tuo tarpu Vakaruose beveik visi pilnametystės sulaukę asmenys, valdantys turtą, ima paskolas, o kai kurie ir po kelis kartus per metus.

Pasak p. Rotomskienės, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje už paskolas gali būti įkeičiamas ir kilnojamasis turtas: transporto priemonės, gamybos įranga, prekių atsargos, vertybiniai popieriai ir pan. Tai, pasak jos, sudaro geras sąlygas verslui plėtoti.

Atsiradus CHĮ turto įkeitimo registrui duomenys apie pageidaujamą įsigyti turtą (ar jis nėra įkeistas ar areštuotas) kaupiami centriniame CHĮ duomenų banke. Ši informacija prieinama kiekvienam.

Šiuo atžvilgiu labai sumažėjo darbo ir kreditoriams, už paskolas imantiems užstatą – jiems tereikia susijungti su CHĮ duomenų banku. "Padarėme viską, kad kreditoriams rengti paskolos dokumentus būtų daug paprasčiau ir pigiau",– VŽ teigė CHĮ direktorė. Jos nuomone, būtų logiška, jeigu komerciniai bankai atitinkamai sumažintų paskolų palūkanų normas.