„Pati teisėja Raimonda Kulberkienė nusišalino, tačiau jos nusišalinimo nepatvirtino Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Veiksmų galėsiu imtis tik tada, kai byla bus išnagrinėta. Jei sprendimas netenkins, galėsiu teikti apeliacinį skundą ir jame vėl išdėstyti aplinkybes, kodėl teisėja turėjo būti nušalinta“, – teigė valstybės kaltinimą šioje byloje palaikantis Klaipėdos apygardos prokuroras Linas Kiaurakis.
Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis pirmadienį, kai vyko bylos nagrinėjimas, turėjo laisvą dieną, todėl su juo susisiekti nepavyko.
L. Kiaurakis praėjusiame teismo posėdyje pateikė prašymą, jog būtų nušalinta bylą nagrinėjanti teisėja R. Kulberkienė.
Prokuroras pateikė ne vieną argumentą, kodėl teisėja esą gali būti šališka, o tai lemtų teismo sprendimą.
Vienas jų – ši teisėja nagrinėjo civilinę bylą, kurioje ieškovu buvo Juozas Matulevičius, o atsakovės – Rada Matulevičienė ir bendrovė „Žibosa“. Bylos esmė – skyrybos ir turto pasidalijimas. J. Matulevičius prašė, kad jam būtų priteista 3000 vardinių bendrovės „Juozo alus“ ir 5000 vardinių bendrovės „Žibosa“ akcijų.
Teisėja R. Kulberkienė iš dalies tenkino R. Matulevičienės priešiekinį ir J. Matulevičiui vardinių akcijų nepriteisė. Šį teismo sprendimą panaikino Lietuvos aukščiausiasis teismas.
Dar vienas epizodas, kuris, anot prokuroro, suteikia prielaidą abejoti teisėjos objektyvumu yra tas, jog teismo posėdžių datos derinamos pirmiausia atsižvelgiant į kaltinamąsias ir jų gynėjus, o ne į valstybės kaltintoją.
„Kai rugsėjo 19 dieną posėdis neįvyko, buvo derinamos naujos datos. Kai teisėja ištarė, jog posėdis galėtų vykti spalio pradžioje, R. Matulevičienė pareiškė, kad ji negalės dalyvauti, nes spalio 7 dieną išvyksta į užsienį ir grįš spalio 17 dieną. Teisėja tai dienai ir norėjo paskirti posėdį, tačiau R. Matulevičienė pareiškė, kad ji bus tik išlipusi iš lėktuvo, todėl posėdžio data ir buvo paskirta spalio 18 diena. Įdomu ir tai, jog R. Matuleviečienei yra skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl ji be teismo leidimo negalėjo keliauti į užsienį. Tačiau Kretingos rajono apylinkės teisme nebuvo gautas nei jos raštiškas prašymas išvykti į užsienį, teismas nesuteikė raštiško leidimo“, – kalbėjo L. Kiaurakis.
HBH pramogų komplekso juodosios buhalterijos byloje kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo šioje byloje pareikšti bendrovei „Žibosa“, jos direktorei ir akcininkei Radai Matulevičienei, vyriausiajai finansininkei Daivai Rudavičienei, buhalterei-kasininkei Kristinai Gedvilienei ir Daliai Aušrienei.
Ji buvo bendrovės „Žibosa“ direktorė, bet iš pareigų pasitraukė, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teigiama, kad jis ir buvo pradėtas dėl to, jog D. Aušrienė kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybą, informavo apie tai, kas vyksta HBH pramogų komplekse, visą laiką bendradarbiavo su teisėsauga.
Visos kaltinamosios pripažįsta savo kaltę, todėl tikėtina, kad byla bus išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, o tada kaltinamosios gresia trečdaliu mažesnės bausmės nei būtų, jei byla būtų nagrinėjama įprastai.
Ikiteisminio tyrimo metu bendrovė „Žibosa“ savanoriškai atlygino valstybei padaryta žalą – daugiau nei 576 tūkst. eurų. „Ėmėme paskolą, kad galėtume sumokėti tuos mokesčius. Suklydome, visi klysta, todėl ir esame čia. Šešėliniai pinigai buvo naudojami mokėti atlyginimams, vasarą pas mus dirba 300-400 darbuotojų, o patys žinote, kokie Lietuvoje dideli mokesčiai“, – teisme žurnalistams kalbėjo R. Matulevičienė.
Už padarytus pažeidimus kaltinamosioms maksimaliai gresianti bausmė yra laisvės atėmimas iki 4 metų. Tačiau beveik neabejojama, kad jei moterų kaltė bus įrodyta, joms bus skirtos piniginės baudos, nes tokia bausmė taip pat numatyta. Maksimali piniginė bauda – 37660 eurų, o juridiniam asmeniui – 1 mln. 883 tūkst. eurų.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 metų rugpjūtį. Nustatyta, kad bendrovėje, siekiant išvengti privalomų mokesčių sumokėjimo už teikiamas viešojo maitinimo ir pramogų paslaugas, buvo slepiamos gaunamos pajamos. Per devynis 2014 metų veiklos mėnesius buvo nuslėpta beveik 1,2 mln. eurų gautų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėta 576 tūkst. eurų mokesčių.
