2007 metais piką pasiekusi Lietuvos ekonomika pradėjo lėtėti ir toliau vystysis pagal “minkšto nusileidimo” scenarijų. Ekonomika 2008 metais šalyje augs lėčiau, didės infliacija, palaipsniui mažės vidaus paklausos augimas, ir einamosios sąskaitos deficitas. Šias ir kitas Lietuvos bei Baltijos valstybių ekonomikos raidos prognozes “Hansabank” grupės analitikai pateikė šiandien išleistoje regiono šalių ekonomikos apžvalgoje “The Baltic Outlook”.
Lietuva, ekonomika, kainos, perkaitimas, karikatūra
© DELFI
“Šie metai pasižymės nuosaikesniu ekonomikos augimu ir aukštesne infliacija. Vartojimas šalyje jau mažėja, o tai tęsis ir šiais metais. Viskas kartu didina “minkšto nusileidimo” scenarijaus galimybę”, - sakė “Hansabanko” Finansų rinkos tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

“Hansabank” grupės ekspertai nuo 6,8 iki 8 proc. padidino 2008 metų infliacijos prognozę bei paliko 4,8 proc. prognozę 2009 metams. Lietuvos ekonomikos perspektyvos 2008 m. išlieka palankios: augimas vidutiniškai išliks 2004-2006 metų lygmenyje. Prognozuojama, kad 2008-2009 metais BVP augimas palaipsniui lėtės, tačiau išliks gana spartus – atitinkamai 7,5 ir 6,5 proc.

“Ekonomika lėtėja iš vienos pusės dėl augančių sąnaudų bei spaudimo didinti kainas, iš kitos – mažėjančio vartotojų optimizmo, griežtesnių paskolų sąlygų ir lėtėjančio vartojimo. Savo reikšmę prideda ir neigiami pokyčiai pasaulio ekonomikoje ir finansų rinkose.

Rizikingų būsto paskolų rinkos krizė JAV paveiks išsivysčiusių pasaulio šalių ekonomiką ir, kol neišaiškės nuostolių dydis, atsiradęs neapibrėžtumas toliau darys labai didelę įtaką finansų rinkoms, o per jas – ir investicijų bei ekonomikos augimui. Sparčiai kylančios energijos, žaliavų ir maisto produktų kainos neigiamai veikia vartotojų ir gamintojų nuotaikas. Silpnesnė pasaulio paklausa turėtų neigiamai paveikti Lietuvos eksporto augimo tempą 2008 metais.

Bet dėl sulėtėjusio vartojimo importas turėtų mažėti greičiau, po remonto atsigavusi didžiausia šalies eksportuotoja, „Mažeikių nafta“ pagerins mineralinių produktų eksporto apimtis, todėl mes tikimės, kad grynasis eksportas turės teigiamą poveikį BVP augimui. Vis tik negalime atmesti galimybės, kad pasaulio ekonomikos sulėtėjimas paveiks Lietuvą dar labiau nei šiuo metu tikimės”, - sakė T.Andrejauskas.

“Hansabank” grupės analitikai pastebi, kad gyventojų vartojimas antroje 2007 metų pusėje pradėjo pastebimai lėtėti. Per pirmuosius 6 metų mėnesius vidutinis vartojimo prieaugis siekė 14,2 proc., o trečiąjį ketvirtį – sumažėjo iki 9 proc.

“Prognozuojame, kad šiais metais realus gyventojų vartojimas išaugs maždaug 10 procentų. Kitas išlaidas sąlygos infliacija - padidėjusios dujų, degalų, kitų akcizinių prekių kainoms, brangiau reikės mokėti ir už paslaugas, kurių kainos auga didėjant darbo jėgos sąnaudoms. Infliacija pradėjo riboti vartotojų perkamąją galią ir mažina optimizmą. Tokia tendencija bus ypač ryški šiais metais, kai infliacija greičiausiai pasieks aukščiausią tašką”, - sakė “Hansabanko” Finansų tarnybos vadovas T.Andrejauskas.

Baltijos šalių verslininkai atsilaikė

Ekonominio ciklo kreivės svyravimas, pasak “Hansabank” grupės analitikų, Lietuvoje turėtų būti mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje, nes Lietuvoje dar ankstyvoje ciklo stadijoje griežtėjo skolinimosi sąlygos. Baltijos šalių apžvalgoje prognozuojama, kad BVP augimas Latvijoje 2008 m. sieks 6,1 proc., o 2009 m. – 6,6 proc., o Estijoje atitinkamai 5 proc. ir 6 proc.

Infliacija Latvijoje artimiausiu metu išliks aukščiausia Baltijos šalyse – šiemet, “Hansabank” grupės ekspertų vertinimu, ji turėtų siekti 12,5 proc. kitąmet – 6,8 proc. Estijoje kainų augimas tuo pačiu laikotarpiu bus lėčiausias – atitinkamai, 6,5 proc., ir 3,8 proc.

“Bet kokiu atveju, nors nuotaikos Baltijos šalyse yra gana niūrios, ypač lyginant su prieš dvejus-trejus metus egzistavusiu optimizmu, mes matome geras galimybes sėkmingai korekcijai Baltijos šalyse, kuri neatneš ilgalaikių pasekmių ekonomikos plėtrai”, - pažymima “Hansabank” analitikų apžvalgoje.

Pasak ekspertų, vietinių įmonių lankstumas ir eksportų atsparumas neigiamiems pasaulio ekonomikos procesams yra svarbiausia priežastis tikėtis gerų vietos gamybininkų rezultatų.

“Visose trijose šalyse eksportas parodė nelauktą atsparumą pasaulio ekonomikos poveikiui: augimas buvo tolygus ir iki šiol neparodė sulėtėjimo. Sąnaudos brango sparčiai, tačiau Baltijos šalių gamintojų produkcija jose tebėra pigesnė nei daugelyje kitų ES valstybių narių”, - sakė T.Andrejauskas.

Kiti Baltijos šalių sėkmingai ekonomikos plėtrai ypač svarbūs veiksniai, pasak “Hansabank” grupės analitikų, yra reikšmingos Europos struktūrinių fondų įplaukos, sparti konvergencija su labiau išsivysčiusiomis ES narėmis, struktūriniai pokyčiai, stipri finansų sistema ir griežta fiskalinė politika.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (8)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (7)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (47)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Kovos su terorizmu ekspertas: ruoškimės, tuoj teroristai panaudos naują ginklą (116)

Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai...

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (75)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (122)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Kauniečiai butų pirkėjai pakeitė kryptį (9)

Nekilnojamojo turto ekspertai stebi kintančius kauniečių poreikius renkantis gyvenamąjį būstą....

Ką veikti už paplūdimio ribų?

Atvykus į pagrindinius mūsų šalies kurortinius mietus, Palangą bei Šventąją, ko gero,...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (29)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (88)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

9 drabužius gadinantys įpročiai, apie kuriuos nepagalvojote

Nepriklausomai nuo to, ar renkatės naujus garderobo elementus paprasčiausioje, ar itin prabangioje...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (286)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Odos vėžio simptomai, kurie dažnai būna nematomi (12)

Dažniausiai – 99 atvejais iš 100 – odos vėžys yra aiškiai regimas kūno paviršiuje (nors...