Šiuo metu Haičio tekstilės gamyklų darbininkai gauna 300 gurdų (4,75 dolerio) už aštuonių valandų darbo dieną. Jie reikalauja padidinti algas daugiau nei dvigubai - iki 800 gurdų (12,75 dolerio).
„Aš moku kasdien už transporto paslaugas 100 gurdų (1,60 dolerio) ir man beveik nelieka pinigų maisto produktams“, - krimtosi viena iš akcijos dalyvių, dirbanti Port o Prenso mieste įsikūrusioje gamykloje jau daugiau nei dešimt metų.
Dauguma tekstilės įmonių Haityje priklauso didžiosioms JAV korporacijoms. Įmonėse siuvami drabužiai daugiausia patenka į JAV rinką.
Pastarosiomis savaitėmis Haityje stebimas infliacijos šuolis, kurį sukėlė smarkiai pašokusios benzino kainos. Gegužės viduryje šalies vyriausybė paskelbė smarkiai didinanti automobilių degalų kainas, taip tikėdamasi pritraukti papildomų lėšų į biudžetą. Šalies ekonomikos, finansų, prekybos bei pramonės ministerijos po derybų su transporto profsąjungomis nusprendė padidinti benzino kainas 18,5 proc. (maždaug iki 0,87 dolerio už litrą), dyzelinio kuro - 20 proc. Žibalo kaina padidėjo 17 proc.
Susibūrę prie Darbo ir socialinių reikalų ministerijos pastato, tekstilės pramonės darbininkai išsakė nepasitenkinimą prezidento Jovenelo Moise politika. Protestuotojai kaltino prezidentą nevykdant rinkiminių pažadų. „Mes balsavome už Žovenelį ne tam, kad jis padidintų benzino kainas, o tam, kad jis padidintų mūsų atlyginimus“, - pareiškė viena iš protestuotojų. J. Moise prezidento pareigas pradėjo eiti šių metų vasarį.
Haitis, kuriame gyvena apie 10,6 mln. žmonių, yra skurdžiausia Vakarų pusrutulio valstybė. 2010 metais šalį supurtė galingas žemės drebėjimas, nusinešęs per 220 tūkst. žmonių gyvybių. Tais pačiais metais Haityje kilo choleros epidemija. Praėjusių metų spalį apie tūkstantį haitiečių žuvo per šaliai smogusį uraganą „Metju“.
