Jų valdytojai nenoriai dalinasi informacija, kiek klientų mirė ir kokios jų sukauptos sumos niekas neatsiėmė. Kol nesikreipia paveldėtojai, fondai toliau investuoja mirusiojo lėšas ir nuskaičiuoja patvirtintus administracinius mokesčius.
„Pensijų fonde sukauptos lėšos yra paveldimos. Jūsų netekties atveju artimieji ar kiti Jūsų paskirti paveldėtojai gaus sukauptus pinigus“; „Lėšos pensijos sąskaitoje iki pensinio amžiaus besąlygiškai paveldimos“, – taip fondų valdytojai pristatomo pensijų kaupimo privalumus internete.
Nuo 2004 m., kai pradėtas pensijų kaupimas, „Sodros“ duomenimis, numirė 23,5 tūkst. asmenų, turėjusių kaupimo sutartis.
Iš jų beveik trečdalis, t. y. 7,4 tūkst. mirusių pensijų kaupimo dalyvių sutartys, neišregistruotos iš Pensijų kaupimo registro ilgiau nei metus. Pensijų kaupimo įmokos po mirties į jų sąskaitas nepervedamos. Kai buvo gyvi už juos į pensijų fondus buvo pervesta 1,92 mln. eurų pensijų įmokų.
Tai reiškia, kad šie pinigai veikiausiai niekam neišmokėti ir tebėra fonduose.
Vieni žino apie mirusius, kiti negali žinoti
Lietuvos banko duomenimis, iš 1,2 mln. pensijų kaupimo sutarčių 72 proc. dirbantieji yra sudarę su trijų didžiųjų bankų bendrovėmis: „Swedbank investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „DNB investicijų valdymas“.
Tik „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Virgilijus Mirkė atskleidė, kad iki praėjusių metų pabaigos kiek daugiau negu 1 tūkst. mirusių bendrovės klientų lėšos yra laikomos atskirose sąskaitose ir laukiama, kol dėl jų kreipsis paveldėtojai.
„Mirusių pensijų fondų dalyvių sukaupta suma pernai metų pabaigos duomenimis siekia apie 800 tūkst. eurų. Ketvirtadalio mirusių pensijų fondų dalyvių dar neišmokėta sukaupta suma nesiekia po 100 Eur“, – komentavo jis.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tokių skaičių neatskleidė, tačiau, anot jo, „palyginti su bendru pensijas „Swedbank“ kaupiančių gyventojų skaičiumi ir jų sukauptomis sumomis, tai iš tiesų yra labai maži skaičiai“.
„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu pensijų fondų dalyvių paveldėtojai nėra kreipęsi į bendrovę dėl sukauptų lėšų išmokėjimo, mirusiam dalyviui priklausantys fondo vienetai būna toliau laikomi pensijų sąskaitoje. Tad lėšos yra investuojamos ir atsižvelgiant į kaupimui pasirinkto fondo pobūdį joms taikomas iki 1 proc. turto valdymo mokestis. Jokie kiti administravimo mokesčiai nėra taikomi“, – paaiškino S. Abraškevičius.
„Lietuvoje veikiantys pensijų fondai nedisponuoja informacija apie savo dalyvių padėtį – ar žmogus emigravęs, ar bedarbis, ar miręs, į jo pensijų sąskaitą tokiu atveju būtų tiesiog nepervedami nauji pinigai. O esamas turtas lieka toliau investuotas pasirinktame pensijų fonde“, – DELFI sakė jis.
Pašnekovo teigimu, čia esą tas pats kaip ir bet kurioje kitoje institucijoje – bankas, telekomunikacijų bendrovė ar paštas – apie kliento mirtį sužino tik kai kreipiasi paveldėtojai, norintys sutvarkyti mirusio dalyvio reikalus.
„Klientų mirties atveju kartais teikiamos užklausos iš notarų apie kliento turimą turtą, nes to pagrindu formuojami paveldėjimo dokumentai, su jais kreipiasi pas mus paveldėtojai, sutartys išregistruojamos, lėšos pervedamos paveldėtojams.
Jeigu yra daugiau negu vienas paveldėtojas, lėšos iš vienetų į pinigus konvertuojamos iš karto, kai kreipiasi pirmasis paveldėtojas. Tuomet jokie valdymo mokesčiai nebėra taikomi, o laukiama tvarkingų paveldėjimo dokumentų pateikimo iš kitų paveldėtojų“, – aiškino Š. Ruzgys.
Jo teigimu, gerai būtų, jeigu vyresni žmonės šeimos nariams pasisakytų apie savo finansinius reikalus – ar kaupia ir kokiame fonde kaupia lėšas, ar turi lėšų bankinėse sąskaitose, ar turi kokių vertybinių popierių ir pan. Esą tai vėliau padėtų efektyviau išspręsti visas su tuo susijusias paveldėjimo situacijas.
Jei nepasiima, atitenka valstybei
Gali būti įvairių priežasčių, kodėl mirusių asmenų turto paveldėtojai neatsiėmė fonduose sukaupto turto. Pavyzdžiui, jie galėjo atsisakyti priimti palikimą, nes mirusysis paliko daugiau skolų nei turto.
Tokiu atveju po mirties be šeimininko likę lėšos turėtų atitekti valstybei. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova paaiškino, kad mirusiųjų pensijų fondų dalyvių lėšos valstybės paveldimo bendra tvarka, kaip ir visas turtas, kuris paveldėjimo teise pereina valstybei.
„Tokiais atvejais notarai, išduodami paveldėjimo teisės liudijimus, nurodo valstybės paveldimos pensijos sąskaitos duomenis. Gavusi minėtą liudijimą, kuriame nurodytos mirusio pensijų fondų dalyvio lėšos, VMI atitinkamo banko paprašo lėšas pervesti į jos sąskaitą“, – aiškino direktorė.
Vis dėlto valstybė taip paveldi nedaug: VMI duomenimis, per 2012 m. – 2015 m. iš 11 mirusių kaupimo dalyvių ji gavo 4,3 tūkst. Eur palikimo.
Būna atvejų, kai apie žmogaus mirtį tolimesnis giminaitis ilgai nesužino (pavyzdžiui, artimai nebendravo, nes gyveno užsienyje). Dėl to mirusiųjų asmenų turto perimti valstybės nuosavybėn neskubama.
Kreiptis būtina per tris mėnesius
Vis dėlto valstybė pensijų fonduose kaupiamas lėšas paveldi tik tada, į jas teisių nepareiškia mirusiojo turto paveldėtojai. O šie, kaip paaiškino Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, kad pensijų fonduose sukauptos lėšas paveldi kaip ir kitą turtą, pvz., pinigus banko sąskaitoje.
Pagal įstatymus, notarai patikrina duomenis apie mirusių asmenų turtą, registruotą valstybiniuose registruose ir šią informaciją gali pateikti įpėdiniams. Apie valstybės registruose neregistruojamą turtą (kaip lėšos banko sąskaitose, sukauptos lėšos pensijų fonduose ir pan.) paprastai duomenis notarui pateikia pats įpėdinis.
„Civilinis kodeksas numato, kad mirusiųjų turto paveldėjimo reikaluose įpėdiniai turi užimti aktyvią poziciją. Primename, kad įpėdiniai dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą privalo kreiptis per tris mėnesius po asmens mirties“, – komentavo jis.
M. Stračkaitis neatskleidė, ar dažnai į notarus kreipiamasi dėl pensijų fonduose sukauptų sumų.
„Paveldėjimas, kaip ir bet kuris kitas notarinis veiksmas, yra laikomas notaro paslaptimi. Paveldėtas turtas ir jo dydis ar vertė nėra viešinami. Vienintelė išimtis – atitinkamos valstybinės institucijos, kurioms notarai privalo pranešti apie atskirus su apmokestinimu susijusius atvejus“, – aiškino rūmų prezidentas.
