Paskelbti duomenys rodo, kad beveik 62 proc. balsavusiųjų referendumo metu sakė „Ne“, o 38 proc. balsavo už „Taip“.
Šimtai „Ne“ stovyklos šalininkų sekmadienį pradėjo švęsti Atėnuose, kai pirmieji referendumo rezultatai parodė, jog laimėti turėtų tie, kas atmetė tolesnes griežto taupymo sąlygas, susietas su finansinio gelbėjimo paketu.
Skanduodami lozungus, mojuodami Graikijos vėliavomis ir laikydami plakatus su užrašu „Ne“ džiūgaujantys vyriausybės rėmėjai ėmė plūsti į miesto Konstitucijos aikštę ir rinktis prie parlamento rūmų, nors Atėnai buvo perspėti, kad Graikija gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos, jei nepavyks pasiekti susitarimo su kreditoriais.
Radikali kairioji premjero Alexio Tsipro vyriausybė ragino šalies piliečius balsuoti „Ne“ referendume, tikindama, kad tai sustiprins vyriausybės pozicijas derantis su tarptautiniais skolintojais.
Kaip likus keturioms valandoms iki balsavimo pabaigos pranešė „Mega“, graikai gana aktyviai ėjo atiduoti savo balso - jų aktyvumas pirmajame referendume nuo 1974 metų tuo metu jau buvo pasiekęs 35 procentus, o balsavimo apylinkėse eilės dar nemažėjo.
Graikijos vyriausybė sekmadienį pareiškė, kad ji sustiprins pastangas susitarti su kreditoriais dėl finansinio gelbėjimo po to, kai televizijos paskelbtos apklausos parodė, kad „Ne“ stovykla per referendumą parėmė vyriausybės poziciją dėl itin griežtų sąlygų nepriimtinumo.
„Iniciatyvos bus suintensyvintos nuo šio vakaro, kad būtų galima pasiekti susitarimą“, - Graikijos televizijai sakė vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Sakellaridis.
Jis pridūrė, kad Graikijos bankas taip pat pasiųs prašymą Europos centriniam bankui ir paprašys padidinti neatidėliotinas eurų injekcijas grynaisiais į šalies bankus, stokojančius lėšų.
Visgi, neigiamas referendumo sprendimas gali reikšti tolimesnius šalies bankų sunkumus: veikiausiai jie neatsidarytų antradienį, liepos 7 d., kaip planuota.
Šiuo metu per parą Graikijos piliečiai gali išsigryninti po 50 eurų, tačiau dalis bankomatų neveikia.
Graikija išties ranką kreditoriams
„Su šiuo drąsiu „Ne“, kuri įteikė Graikijos žmonės, ... su šiuo įrankiu, mes ištiesime pagalbos ranką, bendradarbiavimo ranką mūsų partneriams“, - sakė J.Varoufakis.
Graikijos opozicijos vadovas atsistatydino
Graikijos konservatyvios opozicijos vadovas Antonis Samaras sekmadienį paskelbė atsistatydinantis, kai šalis per anksčiau dieną vykusį referendumą dėl finansinio gelbėjimo sąlygų veikiausiai nepritarė tolesnėms griežto taupymo priemonėms.
„Aš suprantu, kad mūsų didžiajam judėjimui reikia naujo starto. Nuo šiandien aš atsistatydinu iš lyderio posto“, - kalbėdamas per televiziją sakė Naujosios demokratijos lyderis, anksčiau ėjęs premjero pareigas.
D.Grybauskaitė: referendumo „ne“ komplikuoja situaciją
Graikų balsavimas prieš kreditorių reikalaujamas reformas dar labiau komplikavo situaciją, sekmadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šalies vadovės teigimu, referendumą surengusi Graikijos kairiųjų vyriausybė nepasakė tiesos žmonėms, agituodama balsuoti prieš reformas, kurios, pasak prezidentės, būtinos finansinei padėčiai stabilizuoti.
„Graikijos referendumas dar labiau komplikavo situaciją. Graikijos vyriausybė, užuot pasakiusi tiesą savo žmonėms, kokios realios tokio sprendimo pasekmės, agitavo juos balsuoti prieš reformas, kurios yra būtinos šalies finansinei padėčiai stabilizuoti“, - teigė D.Grybauskaitė.
Maskva: Graikija po referendumo - arčiau pasitraukimo iš euro zonos
Graikija žengė vieną žingsnį arčiau prie pasitraukimo iš euro zonos, sekmadienį pareiškė Rusijos ekonomikos ministro pavaduotojas, kai pirmieji rezultatai parodė, kad graikai įtikinama dauguma atmetė kreditorių reikalavimą įgyvendinti daugiau griežto taupymo priemonių.
„Negalima nesuprasti“, kad tai reiškia „žingsnį pasitraukimo iš euro zonos link“, valstybinė naujienų agentūra TASS citavo Aleksejų Lichačiovą.
„Graikijos eventualus pasitraukimas iš euro zonos bus savotiška šoko terapija Europos Sąjungai“, - pažymėjo A.Lichačiovas ir išsakė prognozę, kad iš pradžių euro vertė nukris dolerio atžvilgiu, tačiau „ne katastrofiškai“.
„Bet jeigu Europos Sąjunga padarys teisingas išvadas“, tai euro zonoje bus sutvarkytas biudžetas ir euras vėl pašoks, sakė jis.
Referendumas sugriovė tiltus tarp Graikijos ir Europos
A.Cipras ir jo vyriausybė veda Graikiją „kartaus išsižadėjimo ir beviltiškumo“ keliu, sakė S.Gabrielis laikraščiui „Tagesspiegel“, išdėstydamas pirmą aukšto lygio Vokietijos vyriausybės atstovo reakciją į įvykusį plebiscitą.
A.Cipras „sugriovė paskutinius tiltus, kuriuos Graikija ir Europa turėjo pereiti, kad rastų kompromisą“, - sakė S.Gabrielis.
„Tarus „Ne“ euro zonos taisyklėms ... derybas dėl milijardų eurų finansinio gelbėjimo programų sunku įsivaizduoti“, - pridūrė jis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u sekmadienio vakarą telefoninio pokalbio metu aptarė Graikijos referendumo rezultatus ir abu sutarė, kad numanoma „Ne“ stovyklos pergalė turi būti gerbiama, pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas.
„Abu sutiko, kad Graikijos žmonių balsavimas turi būti gerbiamas. Kanclerė ir Prezidentas yra nusiteikę sušaukti euro zonos šalių lyderių ir vyriausybių vadovų susitikimą antradienį“, - pridūrė atstovas.
Abu lyderiai išsiųs atitinkamus prašymus Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui, savo ruožtu nurodė šaltiniai Eliziejaus rūmuose.
Eurozonos lyderių viršūnių susitikimai yra rengiami ypatingais atvejais. Paskutinį kartą toks nepaprastasis susitikimas vyko Briuselyje praėjusiį mėnesį.
Hollande'as ir Merkel susitiks Paryžiuje
Prancūzijos prezidentas F. Hollande'as pirmadienį Paryžiuje susitiks su Vokietijos kanclere A.Merkel aptarti Graikijos referendumo dėl finansinio gelbėjimo sąlygų rezultatų, pranešė Eliziejaus rūmai.
Abu lyderiai susitiks per darbo pietus, kad „įvertintų referendumo Graikijoje pasekmes“, sakoma Paryžiaus išplatintame pranešime.
A.Merkel kanceliarija nurodė, kad susitikimas leis atlikti „bendrą analizę“ šį sekmadienį vykusio plebiscito.
Prancūzijos ekonomikos ministras Emmanuelis Macronas nurodė, kad derybos su Graikija atsinaujins pirmadienį „nepaisant (referendumo) rezultatų“.
Graikijos referendumo rezultatai turi būti pripažinti, o tolesnių žingsnių kamuolys dabar yra Atėnų pusėje, sekmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
„Mes dabar turime pripažinti tokį rezultatą, tai rezultatas referendumo, kuriame dalyvavo Graikijos žmonės“, - Austrijos sostinėje Vienoje sakė Frankas-Walteris Steinmeieris.
„Kokios išvados gali būti padarytos yra visų pirma Graikijos sprendimas, todėl kamuolys dabar yra Atėnų pusėje", - sakė jis.
Ispanijos kairieji: Graikijoje laimėjo demokratija
Ispanijos kairuoliškos partijos „Podemos“ lyderis pasveikino kaip demokratijos pergalę pirmuosius Graikijos referendumo rezultatus, kurie parodė, kad šalies rinkėjai atmetė griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja ES ir TVF kreditoriai.
„Šiandien Graikijoje laimėjo demokratija“, - savo „Twitter“ paskyroje parašė „Podemos“ lyderis Pablo Iglesiasas, artimas Graikijos premjero Alexio Tsipro sąjungininkas.
„Džiaugsmas apėmė Syriza būstinę“, - savo ruožtu sakė Rafaelis Mayoralis, kitas „Podemos“ lyderis, kuris atvažiavo į Graikiją stebėti plebiscito.
Įtaka - visai Europai
Po mėnesius trukusių bevaisių derybų su kreditoriais dramatiškas Graikijos bandymas leisti dėl finansinės pagalbos nuspręsti žmonėms, turės poveikį ir toli už šios smarkiai prasiskolinusios šalies sienų, perspėja analitikai.
„Lemtingi rinkimai“, „Bankroto košmaras“, „Nelaimi niekas“, „Sunkūs išmėginimai Graikijoje“, „Graikų kariai ir policija rengiasi gatvių mūšiams“ – tokios antraštės mirga šiai krizei, regis, jaudinant žmones visoje Europoje.
Balsavimas dėl to, ar pritarti potencialios finansinės pagalbos Graikijai sąlygoms, kurio baigties numatyti neįmanoma, bus rodyklė būsimoms deryboms, sakė Julianas Rappoldas iš strateginėmis studijomis užsiimančios Vokiečių užsienio politikos draugijos.
Nuogąstaujant, kad „Ne“ nulems Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, Pawelas Tokarski iš nepriklausomo Vokiečių tarptautinės politikos ir saugumo instituto (SWP) sakė, kad jo poveikis sieks daug toliau.
Tai „nulems būsimą Europos integracijos trajektoriją“, sakė jis.
A.Merkel, kuri praėjusią savaitę atrodė optimistiška, kai pareiškė, kad Europa gali „ramiai“ laukti šio referendumo rezultatų, nes blokas yra „stiprus“, buvo pastangų išspręsti šią krizę priešakyje.
Dabar didžiausios Europos ekonomikos lyderė „susiduria su dilema“, sakė J.Rappoldas.
Jei Graikija išeis iš euro zonos, tai reikš Europos krizės valdymo, kurį A.Merkel gynė visus ekonominių neramumų metus, nesėkmę.
„Jai nepatiktų, jei būtų sakoma, kad ji išstūmė Graikiją iš euro (zonos)“, – pridūrė J.Rappoldas.
Ji taip pat baiminasi nenumatytų ekonominių pasekmių, postūmio eurui priešiškoms grupėms kai kuriose šalyse ir to, kad tokios šalys kaip Rusija ar Kinija „Ne“ laikytų silpnumo ženklu, sakė jis.
Tačiau jei graikai nepaisydami savo premjero balsuos „Taip“, A.Merkel turės gauti parlamento pritarimą deryboms dėl naujos pagalbos programos Graikijai, stiprėjant kitokiai nuomonei jos pačios konservatorių partijoje Graikijos klausimu.
Jai taip pat reikėtų patraukti savo pusėn visuomenę, pavargusią nuo finansinės pagalbos ir šaliai tenkančios sąskaitų liūto dalies.
Graikijai gali būti suteikta skubi pagalba
Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas neatmeta, kad Graikijai gali būti suteikta papildomų kreditų, kad šalis galėtų išmokėti algas valstybės tarnautojams ir paremti mažas pajamas gaunančius gyventojus.
Jis tai pareiškė interviu Vokietijos laikraščiui "Die Welt".
M. Schulzas priekaištavo vyriausybei Atėnuose, kuri, anot jo, visus įstūmė į sunkią padėtį. Jis pavadino Graikijos valdžios elgesį iracionaliu.
"Ten žmonės veikia pagal principą "arba aš gausiu viską, arba tegul viskas smenga skradžiai", - sakė EP vadovas. Anot jo, "dėl nevykusios politikos tenka kentėti milijonams nekaltų Graikijos gyventojų".
M. Schulzas pripažino, kad be naujų kreditų valstybė negalės mokėti darbo užmokesčio, nefunkcionuos sveikatos apsaugos sistema, visuomeninis transportas, nebus tiekiama elektra.
"Mes nepaliksime Graikijos žmonių likimo valiai", - pažadėjo M. Schulzas, reikšdamas viltį, kad Briuselis netrukus skirs lėšų šiems tikslams.
Graikijoje vykusio referendumo metu dėl šalies susitarimo su tarptautiniais kreditoriais sąlygų pasisakė piliečiai. Jie atsakė į klausimą, ar priimti kreditorių reikalavimus ir toliau laikytis griežtos taupymo politikos, ar atmesti jų pasiūlymą.
Graikijos referendumas prikaustė viso pasaulio dėmesį, kadangi jo rezultatai gali turėti didelę įtaką politinei ir ekonominei Europos plėtrai ir atsiliepti pasaulio ekonomikai.
„NEIN“, „OXI“
Šis referendumas skaldo ne tik graikų visuomenę.
Latvijos sostinėje Rygoje 27 metų Karlis Muižniekas, Latvijos universiteto mokslininkas, sakė, kad vieninga, draugiška euro zona yra geriausias pasirinkimas, bet pripažino: „Galvoju, kad graikai veikia gana logiškai“.
Tačiau 50-metė mokyklos apsaugininkė Inesė Bėrzinia Graikijos krizę pavadino „dviašmeniu kardu“.
„Jei neduosime pinigų graikams, jie atsigręš į Rusiją, o aš to nenoriu. Bet jei duosime jiems pinigų, jie niekada jų nesugrąžins“, – sakė ji.
Vokietijos socialdemokratų parlamentarė Gabriela Heinrich išreiškė viltį, kad graikai pasiųs „įtaigų ženklą Europai, nes jie yra ... tvirta Europos valstybių bendrijos dalis“.
Vokietijos dienraštis „Bild“, kuris nuo pat krizės pradžios laikėsi griežtos pozicijos Atėnų atžvilgiu, klausė, ar Graikijos pasitraukimas iš euro zonos „tikrai būtų tokia drama“.
Tūkstančiai Graikijos šalininkų dalyvavo mitinguose Barselonoje, Paryžiuje, Dubline ir Frankfurte, o Ispanijoje Graikijos partijos „Syriza“ sąjungininkai šį balsavimą laiko istorine proga pakeisti Europą.
O jeigu italų būtų paprašyta balsuoti kaip Graikijoje, 51 proc. jų paremtų Europos įvedamas griežtas priemones, kad būtų išvengta pasitraukimo iš euro zonos, rodo neseniai atlikta „Ipsos“ apklausa.
Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi taip pat bijo „Ne“ ir yra „itin sunkioje padėtyje“, sakė P.Tokarski.
ECB pinigai išlaiko Graikijos bankus veikiančius. Jei ECB sustabdytų šias paskolas, rizikuotų paspausti Graikijos pasitraukimo mygtuką, o šį sprendimą jo vadovas nori palikti politikams.