Tokiu būdu Graikija pakeitė iki tol aukščiausioje vietoje pagal nedarbo lygį buvusią Ispaniją. Paskutiniais duomenimis, nedarbo lygis Ispanijoje lapkritį siekė 26,6 proc.

Graikijos ekonomika tebėra įklimpusi gilioje recesijoje, o vyriausybė ketina imtis griežtų taupymo priemonių. Atėnai mažina išlaidas, kad atitiktų jiems suteiktos finansinės pagalbos sąlygas.

Europos centrinis bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija pažadėjo Graikijai suteikti 240 mlrd. eurų (315 mlrd. JAV dolerių, 196 mlrd. svarų) vertės paskolą. Šalis jau gavo du trečdalius šios sumos.

Graikijos vyriausybė paprašė finansinės pagalbos, nes turėjo sunkumų mokėdama valstybės skolų palūkanas. Pagal gelbėjimo fondo sąlygas, Graikija turi sumažinti tokias išlaidas, kaip kompensacijos už atleidimą iš darbo ar vėluojančią algą viešajame sektoriuje bei pensijas. Šios sąlygos sudavė stiprų smūgį visai šalies ekonomikai.

Ispanija šiuo metu taip pat tebėra recesijoje, ir jos vyriausybė turi apkarpyti išlaidas, kad sumažintų valstybės skolas.

Anot BBC korespondento Atėnuose Marko Loweno, "bedarbių skaičius padidėjo daugiau nei du kartus nuo 2010 m., kai šaliai pirmą kartą buvo suteikta finansinė pagalba. Graikai dėl šio augimo kaltina taupymo priemones. Jei šiais metais valstybės išlaidos bus sumažintos dar labiau, prognozuojama, kad nedarbas greitai pasieks 30 proc. lygį".

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)