Graikijos politikai priėmė 5,4 mlrd. eurų vertės (3 proc. BVP) reformų paketą, tiesa, TVF atkakliai teigia, kad dabartinis finansinės paramos planas turi trūkumų, praneša „Dow Jones“.
Dar ketvirtadienį euro zonos ministrams siųstame laiške TVF vadovė Christine Lagarde nurodė, kad Europa bando priversti Graikiją siekti nerealiai didelio biudžeto pertekliaus. Pasak jos, jeigu Europa tikslinio rodiklio nesumažins, Graikijai teks jau greitai tartis dėl dar 2 proc. BVP sieksiančio naujo reformų paketo.
Penktadienį Graikijos finansų ministro Euclidas Tsakalotos laiške kitiems euro zonos finansų ministrams prašoma „remtis ekonomine ir politine jų patirtimi“ ir nurodoma, kad negalima tikėtis šalies vyriausybę priimsiant dar didesnio masto, 9 mlrd. eurų vertės išlaidų mažinimą.
„Tokio (reformų) paketo negali priimti nei dabartinė vyriausybė, nei bet kokia mano įsivaizduojama demokratinės šalies vyriausybė“, – rašė laiške E. Tsakalotas, cituojamas leidinio „The Wall Street Journal“.
Kai kurie derybų dalyviai prognozuoja, kad užsitęsus dabartinei aklavietei ir šaliai negavus milijardų naujų paramos lėšų, Graikijos jau liepą laukia bankrotas.
Vis dėlto šiuo metu klausimas, kaip gelbėti Graikiją nuo didžiulės ir, pasak TVF, netvarios skolos, ir ar verta tai daryti, lieka atviras.
Kreditoriai reikalauja, kad pirminis biudžeto perteklius (atskaičiavus palūkanas) jau 2018 metais siektų 3,5 proc. BVP ir ši riba būtų išlaikoma bent kelis ateinančius dešimtmečius. K. Lagarde savo laiške nurodo, kad jis yra „aukštesnis, nei toks, kurį paprastai laikome ekonomiškai ir socialiai tvariu“ pertekliumi.
Vis dėlto Vokietijos pareigūnai atmeta galimybę reikalaujamą Graikijos pirminį biudžeto perteklių sumažinti iki 1,5 proc. BVP, kaip kad rekomenduoja TVF. Šiuo metu šalis atvira tik visai nedideliems Graikijos biudžeto naštos pokyčiams.
