Graikija, tvirtindama, kad į jokius kompromisus nesileis, žaidžia su ugnimi. Kyla natūralus klausimas, kas nutiktų, jeigu Atėnams taip ir nepavyktų susitarti su Europos Sąjunga, o po kelių savaičių eurų atsargos paprasčiausiai išsektų?
Rinkimus laimėjusi Graikijos „Syrizos“ partija kaip reikiant siutina likusią Europą. Valdantieji siekia, kad būtų palengvinta Graikijos pečius slegianti skolos našta, ir būtų nutrauktas vis dar galiojantis susitarimas dėl šalies ekonomikos gelbėjimo plano (įskaitant visas diržų veržimosi politikos nuostatas). Likusiai Europai tokios Atėnų užgaidos nė motais – jie tenori, kad Graikija laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų ir grąžintų skolas.
Susitarimas su skolintojais graikams labai nepatinka. Dauguma šalies žmonių dėl šalį šiuo metu užgriuvusių ekonominių problemų kaltina būtent jį. Kad ir kaip ten bebūtų, būtent šis susitarimas valdžią aprūpina būtiniausiomis lėšomis. Jam pasibaigus, šalis paprasčiausiai nebeturės pinigų.
Graikijos finansų ministerijos vadovas dar bando tartis su likusios euro zonos finansų ministras, tačiau perspektyvos rasti bendrą kalbą kol kas niūrios.
Morganas Stanley pateikia savo prognozes, kas laukia artimiausiomis dienomis ir savaitėmis:
Graikija galiausiai sugrįš prie šalies ekonomikos gelbėjimo programos – tokio scenarijaus tikimybė siekia 55 proc. Šiuo atveju niekas Graikijos turimos skolos nesumažins (nors to ir siekia dabartinė šalies valdžia), ji gaus tarptautinį finansavimą, tačiau bus priversta ir toliau taikyti diržų veržimosi politiką ir įgyvendinti ekonomines reformas.
Graikijai savo likimą perims į savo rankas – tokio scenarijaus tikimybė siekia 25 proc. Tai reiškia, kad Atėnai imsis įgyventi kapitalo kontrolės mechanizmus, užkirs kelią pinigų srautams iš bankų – kaip kad per 2013 metų krizę elgėsi Kipras.
Graikija pasitrauks iš euro zonos – tokio scenarijaus tikimybė siekia 20 proc. Be Europos pagalbos Graikijos bankų laukia rimtos bėdos. Konkrečiai įvardyti, kokią grėsmę likusiai Europai sukeltų Graikijos bankų sistemos griūtis, labai sunku.
„Economist Intelligence Unit“ Graikijos riziką vertina daugiau nei 40 proc. Iš euro zonos dar nebuvo pasitraukusi nė viena šalis, todėl visus neramina nežinia.
Žinoma tik tiek, kad Graikija kitą mėnesį turi grąžinti labai daug skolų. Graikijai gresia prarasti ne tik ekonomikos gelbėjimo pinigus, bet ir patirti rimtų bėdų dėl sumenkusių mokesčių. Jau sausį surinktų mokesčių suma buvo 23 proc. mažesnė nei planuotos įplaukos į šalies biudžetą.
Taigi kas nutiks, jeigu Graikija nebegalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų? Konsultacijų bendrovė „Capital Economics“, 2012 metais laimėjusi „Wolfson“ premiją už planą, kaip Graikija galėtų atsisakyti euro, „Barclays“ ir „Oxford Ecenomics“ analizuoja galimas tokio Atėnų sprendimo pasekmes ir pateikia savo įžvalgų:
Sugrįš Graikijos drachma. Euro bus atsisakyta, todėl Atėnams teks grįžti prie drachmos, ankstesnės valiutos (galbūt bus pakeistas jos pavadinimas). Tikėtina, kad drachmos vertė iš karto po įvedimo euro atžvilgiu pastebimai smuks. Kiek šalies valdžia galės prisispausdinti naujųjų pinigų, geras klausimas.
Teks skubiai imtis kapitalo kontrolės. Bus daug žmonių, kurie masiškai iš Graikijos bankų norės atsiimti savo pinigus. Šalies valdžiai teks skubiai priimti sprendimą tokius veiksmus pripažinti neteisėtais. Europos centrinis bankas planus dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos parengė dar 2012 metais, tad gali būti, kad teks nuo jų nubraukti dulkes.
Europa nutrauks paramą Graikijos bankams. Šiuo metu šalies bankai, esant reikalui, likvidumo problemas gali spręsti su Europos centrinio banko pagalba, kurios, šaliai atsisakius euro, jie iš karto neteks.
Didelė neramumų ir netvarkos tikimybė. „Barclays“ prognozuoja, kad ekonomikos griūtis paskatins „socialinius neramus“ ir pažymi, kad panaši situacija nacionalinę valiutą gali susilpninti net 45-85 proc. „Capital Economics“ prognozuoja švelnesnį valiutos smukimą – apie 20 proc. „Oxford Economics“ pateikia 30 proc. nuvertėjimo prognozę.
Graikija gali aktyviau imtis ekonomikos politikos. Šalies centrinis bankas greičiausiai imsis rengti savą vadinamą „kiekybinio palengvinimo“ programą, o šalies valdžia vėl susidurs su deficito problema, kurios daugiau neberibos finansinės pagalbos plano reikalavimai (gali būti, kad investuotojai, baimindamiesi naujos krizės, reikalaus itin didelės finansinės grąžos).
Infliacija ims augti kaip ant mielių, tačiau tiek „Capital Economics“, tiek „Oxford Economics“ teigia, kad tokia situacija greičiausiai bus laikina. Situacija gali priminti 2015 metų Rusiją – nacionalinė valiuta smuks tol, kol nusistovės jo vertė euro atžvilgiu, o kainos Graikijos viduje augs drastiškais tempais. Infliacijos šuolis gali būti laikinas, nes nedarbo lygis šalyje siekia 20 proc. – tai reiškia, kad potencialo gaminti daugiau ir našiau šalis tikrai turi.
Trumpalaikiai padariniai gali būti labai skausmingi, pasijusti iš karto, tačiau „Oxford Economics“ analitikai pabrėžia, kad Graikijai sprendimas pasitraukti iš euro zonos galiausiai gali „duoti naudos“. „Capital Economics“ taip pat tvirtina, kad „veiksmingai valdomas pasitraukimo procesas“ būtų naudingas tiek pačiai Graikijai, tiek visai euro zonai.
„Wells Fargo“ analitikai įsitikinę: su Graikijos pasitraukimo iš euro zonos padariniais pavyks susidoroti tiek Europai, tiek visam pasauliui: „Įsipareigojimai „oficialiesiems“ skolintojams, tokiems kaip Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas ir kitos Europos ekonomikos, sudaro didžiąją dalį Graikijos 500 mlrd. dolerių (438,29 mlrd. Eur) išorės skolos, todėl būtent šios institucijos ir valstybės po Graikijos pasitraukimo patirs nemenkų nuostolių. Užsienio bankų veikla Graikijoje sudaro vos 46 mlrd. dolerių (40,32 mlrd. Eur), o tai reiškia privatus sektorius su Graikijos sprendimo padariniais tikrai susitvarkys – bent jau teoriškai. Aišku, finansų rinkos į Graikijos pasitraukimą iš euro zonos reaguos neigiamai – nuogąstaus, kad pavojingas užkratas gali apimti ir kitas Europos šalis.
2011 ir 2012 metais Graikijos likimas atrodo tiesiogiai susijęs su likusia Europa. Graikijos netektis atrodė kaip pabaigos pradžia. Spėliota, kad po Atėnų eilė gali ateiti Portugalijai, galbūt Ispanijai ar Italijai, tad rimtai nuogąstauja dėl visos euro zonos likimo. Dabar Graikijos atvejis vertinamas kaip atskiras scenarijus. Manančių, kad Graikijos pasitraukimas sukels grandininę reakciją, labai mažai.
