G.Nausėda: pastebiu darbuotojų ir darbdavių priešinimą

 (363)
„Tas marksistinis darbo ir kapitalo priešinimas man yra nepriimtinas, nes jis prieštarauja net ir globalioms tendencijoms, kurios vyksta profsąjunginiame judėjime, kur matosi, kad profsąjungos eina būtent tuo keliu, kad supranta jog yra vienoje valtyje su darbdaviu, jeigu darbdaviui blogai, blogai ir ir samdomam darbuotojui. Jeigu darbdavys veiks sėkmingiau, tai gali tikėtis ir didesnio atlyginimo“, - BTV laidoje „Karštas vakaras“ tvirtino ekonomistas dr. Gitanas Nausėda.
G.Nausėda: pastebiu darbuotojų ir darbdavių priešinimą
© Corbis

„Esmių esmė yra tokia: kodėl mes taip mažai pagaminame, skaičiuojant vienam darbuotojui? Kodėl darbo našumas yra 4-8 kartus mažesnis negu ES valstybėse. Tai susiję su technologijomis. Tie patys darbdaviai, kurie turi palankesnes darbo sąlygas, gali investuoti į darbo sąlygas, tuomet jie gali ir darbo vaisiais pasidalinti su darbuotojais. O kai dabar darbdavys yra nustekentas krizės, jis neturi nei pelnų, gal tik nuostolius, o gal tik nesenai ir nuostolio išlipo, tai čia pat prie jo jau buriuojasi norintieji tą pelną pasidalinti. Tai apie kokias investicijas galime kalbėtis?“, – sakė ekonomistas.

„Keista, kad profesinės sąjungos nėra supratusios, kad geresnės verslo sąlygos kartu yra ir geresnės sąlygos darbuotojams. Kažkodėl visą laiką profesinės sąjungos nori nupiešti darbdavį ir darbuotoją kaip priešingas puses. O juk tūkstančiai žmonių dirba, kasdien eina į darbą, bendrauja su darbdaviu, sutaria su juo ir kuria. Jeigu pažvelgtum į šį procesą kaip kūrybinį, tai reikštų ir geresnes sąlygas darbuotojui“, - pastebėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorė Rūta Vainienė.

„Mes žiūrime iš kitos pusės: jeigu darbuotojui blogai, jis negali atsiduoti savo darbui, jam tas darbas nėra vertybė. Jeigu darbuotojas, turėdamas savo darbą, negali pragyventi, tai pasiūlymai gauti kiniškus atlyginimus ir Lietuvą paversti Kiniją, skamba mažų mažiausiai keistai, - laidoje prieštaravo A. Černiauskas. - Pas mus darbdaviai visiškai neinvestuoja į darbuotojus: 80 proc. darbuotojų yra nelojalūs. O jeigu darbuotojas yra nelojalus, jis nedirba taip, kaip gali“.

Profesinės sąjungos šiandien siūlo įvesti progresinius mokesčius visiškai visoms gaunamoms pajamoms ir taip pagerinti mažiau uždirbančiųjų padėtį. Visgi, tokia idėja politikams ir verslininkams atrodo pernelyg radikali.

„Tai neduotų jokio rezultato. Jeigu mes apmokestintume investicijas, mes jų netektume. Jeigu apmokestintume aukštųjų technologijų įmones, kurios dabar ima Lietuvoje steigti naujas darbo vietas, tai mes „papjautume“ tuos žmones ir jų interesą steigti tokias darbo vietas Lietuvoje“, - kalbėjo Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis.

„Progresinių mokesčių sistema šiuo metu tikrai rezultato neduotų. Juk Lietuvoje įvedus progresinius mokesčius nuo visų pajamų, šalia liktų Latvija ir Estija su sena mokesčių sistema. Net ir dabar, pvz., kai svarstoma, kurioje iš Baltijos valstybių steigti kokį operacijų valdymo padalinį ar atskaitomybės padalinį, yra labai lengvai pasižiūrima lentelėje, kur kokie yra mokesčių tarifai, kokie kaštai susiję su įsteigimu ir priimamas sprendimas“, - aiškino G. Nausėda.

Man labai keista, kad Švedijoje, Danijoje, - ten juk progresiniai mokesčiai – iš ten žmonės į čia nevažiuoja, o mes važiuojame ten ir mus tenkina ta jų mokesčių sistema“, - prieštaravo A. Černiauskas.

BTV
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Dėl pažeidimų apribota kredito unijos veikla

Lietuvos banko valdyba, įvertinusi inspektavimo metu išaiškintus pažeidimus kredito unijoje „Amber“, apribojo šios kredito įstaigos veiklą ir skyrė laikinąjį administratorių – bendrovę UAB „Insolvensa“. Veiklos apribojimo metu iki 2016 m. rugsėjo 30 d. kredito unija „Amber“ negalės teikti finansinių paslaugų ir vykdyti kitos veiklos, praneša Lietuvos bankas.

D. Misiūnas skeptiškai vertina galimą dujų pirkimą iš „Gazprom“ (5)

Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas skeptiška vertina Rusijos dujų giganto „Gazprom“ galimybes tiekti dujas Lietuvos rinkai. Be to, Dalius Misiūnas teigia, kad Lietuva greičiausiai nepirktų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) iš Rusijos, jei „Gazprom“ ir „Shell“ pasistatytų dujų skystinimo gamyklą Suomijos įlankoje.

Finansų ministrė: naujų mokesčių neketinama svarstyti (14)

Finansų ministrė pareiškė, kad valdantieji kol kas neketina svarstyti naujų mokesčių, nors pramonininkai norėtų, kad būtų įteisintas naujas nekilnojamo turto (NT) mokestis. Tačiau Rasa Budbergytė žada diskutuoti apie pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui.

Euro zonai – grėsmė iš Pietų (37)

Dėl šią vasarą Europoje susidariusios padėties gali kilti didžiulių perversmų pasaulinėse finansų rinkose. Grėsmę šiais metais kelia niekaip neišsprendžiamos Italijos bankų sektoriaus problemos, skelbiama svetainėje „MarketWatch“.

Investuotojai ketina gelbėti šlubuojančius Italijos bankus (7)

Investuotojai svarsto galimybę gelbėti problemų kamuojamus Italijos bankus, labiausiai kenčiančius dėl prastų paskolų, cituodamas Italijos finansų ministrą Pera Carlo Padoaną praneša „Market Watch“.