Tuomet pasiūlymą mažinti PVM vežėjams gynė dauguma parlamentarų, kurių vieną - sostinės mero žmona Agnė Zuokienė, o mišrios Seimo narių grupės narys Saulius Stoma iškėlė idėją, kad viešasis transportas galėtų būti nemokamas.

Tačiau nuo metų pradžios vienkartinių bilietų kainos Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje nesikeitė. Tačiau Klaipėdoje atpigo, pavyzdžiui, mėnesio trukmės: dabar klaipėdiečiams važinėti darbo dienomis visą mėnesį kainuoja ne 71 litą, o 67 litus, t.y. 6 proc. pigiau. PVM transportui sumažintas nuo 21 proc. iki 9 proc., t.y. 12 procentinių punktų.

Šiaulių savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausias specialistas Linas Grikšas paaiškino, jog buvo svarstoma, ar sumažinus PVM bus mažinamos ir bilietų kainos, tačiau nuspręsta jų nekeisti: nuo sausio didėjo akcizas dyzelinui, augo minimali mėnesinė alga.

Vilniuje nuo sausio pirmosios keitėsi daugumos bilietų kainos skaičiavimo tvarka, o dėl to – ir kainos, tačiau vienkartinių bilietų galiojimas laikinaipratęstas iki balandžio. Nors sostinės savivaldybė skaičiuoja, kad pagal naująją tvarką vilniečiai jau gali važinėti pigiau, kainos mažėja ne visais atvejais. Pavyzdžiui, jei dabar popierinį bilietą galima įsigyti už 2 litus ir su juo vykti iki maršruto pabaigos, nuo balandžio teks pirkti bilietus už 2,2 arba 3,2 lito, priklausomai nuo kelionės trukmės. Naujos tvarkos ypatumas tas, jog su 30 min. ar 60 min. trukmės bilietu galima važiuoti keliais autobusais ar troleibusais.

Šiuo metu vienkartinis popierinis bilietas be nuolaidos Šiauliuose kainuoja 1,7 lito, Kaune ir Panevėžyje – po 1,8 lito, Klaipėdoje ir Vilniuje – po 2 litus.

Primena žuvį, poilsį ir viešbučius

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda primena, jog bankas yra nagrinėjęs ne vieną atvejį, kai sumažinus PVM prekių ir paslaugų kainos nemažėjo. Tai rodo 2004 m. PVM lengvata žuviai, 2006-2007 m. lengvatos poilsio ir kultūros paslaugoms, bei 2011 m. lengvata viešbučiams.

„Nevertėtų tikėtis, kad įvyks kažkoks stebuklas ir PVM lengvata atsilieps vartotojams teigiamai. Veikiausiai rinkos dalyviai tiesiog užkamšys tam tikras skyles, kurios jiems susidarė per pastaruosius keletą metų, o konkurencinė situacija leis kainų nemažinti arba mažinti ne tokiu mastu, kokiu jos galėtų kristi visiškai perkeliant lengvatą“, - sako G. Nausėda.

Pasak jo, tikėtina yra situacija, kai dėl konkurencinės kovos verslas būtų priverstas kainą galutiniam vartotojui sumažinti tiek pat, kiek mažėja PVM lengvata, tačiau tokio atvejo neteko nagrinėti.

„Ko gero, tai patvirtina teoriją, kad, deja, bet PVM lengvatų poveikis vartotojams yra labai menkas ir daugiausiai dėl jų laimi verslas, į kurį lengvata nukreipta. Žinoma, tai nėra blogai, tačiau valstybės biudžetas praranda pajamas, kurios yra labai reikalingos įgyvendinti 3 proc. BVP fiskalinio deficito reikalavimą“, - mano ekonomistas.

Lietuvos patirtis – ne išskirtinė

Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad PVM lengvata yra menkai susijusi su mažesnėmis kainomis, tai rodo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių patirtis - dėl to Europos Komisija nerekomenduoja jų įvesti.

„Europos Komisija ne kartą yra dariusi tyrimus ir parodžiusi, kad būtent PVM lengvatos kainoms turi mažą įtaką - greičiau dėl to padidėja įmonių pelno dalis“, - mano N. Mačiulis.

Tačiau verslas vis tiek naudoja mažesnių kainų argumentą, nors juo netiki nei politikai, nei patys verslininkai.

„Natūralu, kad visi ieško argumentų, kodėl būtų gerai įvesti PVM lengvatų. Pavyzdžiui, viešbučiai sako, kad PVM lengvata yra logiška, nes bus skatinamas paslaugų eksportas: į Lietuvą atvažiuos daugiau turistų. Mėsos gamintojai sako, kad PVM lengvata yra reikalinga, nes ji padės konkuruoti su kaimyninėmis šalimis, iš kurių kartais yra atvežama mėsos. Ir kitos verslo sritys gali sugalvoti rimtų argumentų, kurie padėtų įtikinti, kad reikia įvesti PVM lengvatą, tačiau tai nereiškia, kad įvedus PVM lengvatą pasikeis produkcijos kaina“, - dėsto N. Mačiulis.

Jis sako, jog ir dėl lengvatos transportui buvo aišku, kad pasiūlymas yra ydingas bei primena, kad viena nenaudingiausių šaliai PVM lengvatų yra lengvata šildymui – ja naudojasi ir labai mažas pajamas gaunantys gyventojai, ir labai prabangius, didelius butus turintys žmonės.

„Manau, kad visuomenės gerbūvį reikia gerinti ne per PVM lengvatas, - teigia ekonomistas ir primena, kad kai kurioms žmonių grupėms nuolaidos jau yra taikomos, pavyzdžiui, studentų ir pensininkų kelionėms viešuoju transportu. - O sprendimas prie nuolaidų įvesti PVM lengvatą yra akivaizdi lobistų pergalė, nieko bendro neturinti su ketinimu padėti socialiai remtiniems šalies gyventojams.“

Jei mažinti – tai visiems

Ekonomistai sutinka, kad PVM mažinimas turi įtakos galutinėms kainoms, tačiau tik tokiu atveju, kai mažinamas visas PVM tarifas.

„Latvija pernai sumažino bendrąjį PVM mokesčio tarifą nuo 22 iki 21 proc. ir negalima nuneigti, kad viso tarifo sumažinimas neturėjo teigiamos įtakos šalies infliacijai. Latvija iki šio sumažinimo niekaip nepajėgė vykdyti Mastrichto infliacijos kriterijaus, o įsigaliojus mažesniam PVM tarifui nuo rugsėjo sugebėjo infliaciją sumažinti iki reikalingo eurui įvesti“, - sako G. Nausėda.

Jo manymu, viso PVM tarifo sumažinimas šaliai pasitarnautų labiau, nei lengvatų taikymas atskiroms prekių ar paslaugų grupėms.

„Aš manau, kad visos PVM lengvatos yra susijusios su parama verslui, o ne su parama gyventojams. Tą patį yra sakę ir Lietuvos politikai, kai po rinkimų buvo diskutuojama dėl PVM lengvatos maisto produktams. Jie pasakė, kad tokios lengvatos reikia, nes didėja minimalus mėnesinis atlyginimas, t.y. verslui didės mokestinė našta ir reikėtų kompensuoti mokesčių didėjimą. Taigi, politikai prasitarė, kad PVM lengvata pirmiausiai yra parama verslui, o ne gyventojams. Tai nebūtinai yra labai blogai, tačiau daiktus reikėtų vadinti savo vardais ir sakyti, kad tai yra ne paskata vartotojams, o paskata verslui“, - teigia N. Mačiulis.

DELFI primena, kad Seimas nuo sausio įvedė papildomų PVM lengvatų laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams bei kelionėms viešuoju transportu. Prezidentė vetavo PVM lengvatą transportui, tačiau Seimas į jos veto neatsižvelgė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (128)