SEB specialistų teigimu, sumažinti ūkio augimo prognozes verčia pablogėję lūkesčiai dėl euro zonos, Rusijos, taip pat neaiškumai dėl 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpio.
“Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos parama Vidurio ir Rytų Europos valstybėms ateinantį 2014-2020 m. finansavimo laikotarpį, veikiausiai, bus mažesnė, santykinai didesnė našta slėgs nacionalinį biudžetą. Būtų ypač pavojinga, jeigu naujoji Vyriausybė, norėdama kompensuoti galimą struktūrinių ir kitų ES fondų netektį, tiesmukai žengtų biudžeto deficito ir valstybės skolos didinimo keliu“, - įspėja analitikai.
SEB nekeičia savo prognozių, kad 2013 m. ir 2014 m. fiskalinis deficitas sieks 3,5 proc. BVP. Nekeičiamos ir vidutinės metinės infliacijos prognozės, kuri SEB ekonomistų skaičiavimu tiek kitais, tiek 2014 m. turėtų siekti 3,5 proc.
Kitiems metams SEB gerina nedarbo lygio rodiklio prognozę. Anksčiau skelbę, kad nedarbo lygis 2013 m. sieks 12 proc., analitikai prognozuoja, kad visgi nedarbo lygis kitais metais sumažės iki 11,5 proc. 2014 m. paliekama 10 proc. nedarbo lygio prognozė.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad nepaisant valdžios pasikeitimo ir euro zonos lūkesčių mažėjimo, visgi Lietuvos stabilumas yra džiuginantis. „Tokiomis aplinkybėmis neišvengiamai kyla ginčas tarp tų, kurie siūlo toliau kreipti ekonominį pyragą ir jį protingai raikyti, bei tų, kurie kupini ryžto jį kuo greičiau perdalinti. Naujosios Vyriausybės programoje apstu priemonių, kurių tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, tačiau popieriuje jos atrodo kur kas gražiau nei gali būti realybėje“, - apie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą užsiminė ekonomistas.
Nepaisant kritikos MMA didinimui G. Nausėda mano, kad minimalaus atlyginimo padidinimas iki 1000 Lt Lietuvos ekonomikos nesugriautų. Daug skeptiškiau jis vertina valdžios planus įdiegti progresinį turto mokestį ir pajamų apmokestinimą. SEB analitikų teigimu, tiesioginio ryšio tarp progresinės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistemos įgyvendinimo ir socialinės atskirties mažėjimo nėra.
„Paradoksalu, tačiau remiantis „Eurostat“ duomenimis, krizės laikotarpiu pajamų atotrūkis dažniau aptirpdavo ne progresinę, o proporcinę GPM sistemą taikiusiose šalyse“, - pridėjo G. Nausėda.
Grasina ir „pavydo mokesčiu“
Ekonomistas mato tris pajamų mokesčio reformos galimybes: neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) kėlimas ir GPM mažinimas menkiau uždirbančiųjų kategorijoje; GPM tarifo mažinimas menkiau uždirbančiųjų ir kėlimas daugiau uždirbančiųjų kategorijoje; GPM tarifo kėlimas daugiau uždirbančiųjų kategorijoje.
G. Nausėda teigė, kad pirmasis variantas lemtų valstybės ir savivaldybių biudžeto įplaukų sumažėjimą, tačiau tai būtų iš dalies kompensuota didesnėmis vartojimo mokesčių įplaukomis dėl neturtingiems namų ūkiams būdingo didesnio ribinio polinkio vartoti.
GPM tarifo mažinimo mažiau uždirbantiems ir kėlimo daugiau gaunantiems pajamų asmenims pasirinkimą SEB atstovas vadintų „pavydo mokesčiu“, kuris sumažintų pajamų į rankas atotrūkį neturtinguose ir pasiturinčiuose namų ūkiuose, o poveikis biudžetui būtų neigiamas, nes GPM padidinimas daugiau uždirbantiems nekompensuotų įplaukų smukimo dėl GPM sumažinimo.
Trečiuoju variantu, GPM tarifą pakėlus daugiau uždirbantiesiems, lemtų savivaldybių ir valstybės biudžetų įplaukų padidėjimą, tačiau tai būtų neutralizuota darbo vietas perregistravus kaimyninėse valstybėse, pasitraukiant į šešėlinę ekonomiką ir sumažėjus įplaukas iš vartojimo ir pelno mokesčio.
Kalbėdamas apie naujos valdžios žadamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas G. Nausėda džiaugėsi, kad jos nenumatytos bent skaičiuojant kitų metų biudžetą. Kaip tikino ekonomistas, ankstesnių PVM lengvatų statistiniai duomenys rodo, kad produktui ar paslaugai suteikus lengvatą, kainos tik šokteli aukštyn ir verslininkų nėra suprantamos adekvačiai.
Spartesnį kitais metais SEB analitikai prognozuoja vidutinio darbo užmokesčio augimą. Skaičiuojama, kad šiemet turėsiantis siekti 2 proc. augimą, kitais metais užmokestis augs 3 proc., o 2014 m. - 3,5 proc.
„Esant tokiems darbo užmokesčio augimo tempams, 2008 m. vidutinį atlyginimų lygį pasieksime tik 2013 m. pabaigoje, o realaus darbo užmokesčio – tik antroje dešimtmečio pusėje“, - akcentavo ekonomistas.
Nemato alternatyvų atominei elektrinei
Paskutinėje šių metų SEB ketvirtinėje makroekonomikos apžvalgoje G. Nausėda taip pat užsiminė apie Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto likimą. „Kol kas negalima pasakyti, kad jis baigiamas, bet negalima sakyti, kad bus ir tęsiamas. Nėra Vyriausybės galutinio apsisprendimo. Gaila, kad ankstesnioji Vyriausybė nespėjo nueiti tiek, kad projektas būtų nebesustabdomas“, - pabrėžė SEB banko patarėjas.
Pasak G. Nausėdos, atsisakius atominės elektrinės projekto valdžiai tektų peržiūrėti šalies energetikos strategiją. Ekonomistas išsakė abejones dėl daug vilties teikiančio biokuro.
„Su biokuru nesieju kažkokių stebuklų. Biokuras negeneruos kelis kartus pigesnės šilumos ir elektros generavimas iš biokuro parodys, kad stebuklų čia nėra“, - prognozavo ekspertas.
