Iš viso iki šių metų liepos greitųjų kreditų bendrovių klientų pradelstos skolos buvo 100,927 mln. litų, kai pernai tuo pat metu paskolų portfelis sudarė 72,163 mln. litų. Pradelstų paskolų suma per metus padidėjo 40 proc.
„Augimas yra pakankamai spartus, o kodėl jis toks yra galima paaiškinti paprastai: gyventojų pajamos nedidėjo žymiai, o noras skolintis ir vartoti yra. Dar vienas dalykas yra komunikacija, jog tu gali pasiskolinti kelis šimtus litų iki atlyginimo. Tai daro įtakos visuomenei, kuri neturi didelių pajamų, tačiau nori gyventi geriau, ar neieško kitų sprendimų ir galvoja, kad skolinimasis kažką išspręs“, - sako „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
„Makroekonomikos pagerėjimas, kurį Lietuvoje jautėme 2011 m., šiek tiek ir 2012 m. pradžioje, nėra tvarus ir jis kol kas niekaip nepasiekia namų ūkių, kadangi darbo užmokestis iš esmės auga mažiau negu infliacija, kitaip tariant, reali žmonių perkamoji gali mažėja, o tai reiškia, kad jie gyvena blogiau, - dėsto SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. - Antras dalykas, kad tuo pat metu vyksta pajamų diferenciacijos procesas: atotrūkis tarp 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. skurdžiausių žmonių krizės metais taip pat išaugo. Na, ir pridėčiau trečią veiksnį, tai šildymo sezoną, manyčiau, kad šildymo sezono metu, kai tapo itin sunku, dalis žmonių pasinaudojo galimybe sudurti galą su galu štai tokiu būdu.”
Pasak bankų specialistų, tikėtina, jog ir šiemet skolininkų turėtų daugėti, nes artimiausiems metams neprognozuojamas spartus darbo užmokesčio augimas.
„Turiu hipotezę, kad skolinimasis iš greitųjų kreditų bendrovių suintensyvėja, kai namų ūkius prispaudžia šildymo sąskaitos ir kitos energetinės išlaidos, ko gero, tada noro skolintis yra dar daugiau. Nors tendenciją prognozuoti yra gana sudėtinga, vis dėlto makroekonominė situacija Lietuvoje labai sparčiai negerės, ypatingai, jeigu kalbame apie namų ūkio finansus, na, o ateinantis šildymo sezonas, deja, matyt, nebus lengvesnis negu pastarasis, atsižvelgiant į visas tendencijas“, - skolų augimą prognozuoja G. Nausėda.
Šiuo metu vidutiniškai vienas mokėjimą pradelsęs žmogus greitųjų kreditų bendrovėms yra skolingas 1,556 tūkst. litų, kai pernai tuo pat metu vidutinė pradelsta skola buvo 12 proc. mažesnė, t.y. 1,389 tūkst. litų.
Anot O. Bložienės, sunkmečiu skolindamiesi gyventojai ne visada gerai įvertina savo galimybes grąžinti pinigus, dėl to ir vėluoja mokėti, o galiausiai pradelsia paskolas.
„Žmonės nepasimoko iš svetimų klaidų. Kol savo kailiu nepajusi ir nesuprasi, kas yra skola ir kokios yra jos pasekmės, palūkanos, tol nebus išvadų. Noras gyventi gerai yra ir bus visada, bet galimybės, tuo labiau pajamų augimas per pastaruosius metus nebuvo toks žymus, kad lemtų pradelstų paskolų portfelio mažėjimą“, - dėsto finansininkė.
G. Nausėda mano, jog tokį pradelstų skolų augimą greitųjų kreditų bendrovėms galima sieti su mažėjusiu banko vartojamųjų paskolų portfeliu, o kartu ir tuo, kad ne visuomet greitųjų kreditų įmonės gyventojus įspėja apie skolinimosi riziką.
„Problema yra ta, kad reikėtų nurodyti žmonėms apie jų prisiimamą riziką, nes neretai mes kalbame apie paskolas pravalgymui. Turėtų būti paaiškinta, ką reiškia tokių paskolų ėmimas ir kokius pavojus, kokias rizikas jis kelia, - mano ekonomistas. - Jungiančios šitų bendrovių priežiūros nėra, o kad jos pačios kalbėtų apie rizikas, būtų labai šaunu, bet ne itin tikėtina, nes tai yra jų verslas ir įmonės yra suinteresuotos kreditų suteikti daugiau, ir nors vienoje kitoje reklamoje matau, kad jos nurodo vadinamąsias rizikas ir ragina skolintis atsakingai, bet ar kiekvienu konkrečiu atveju to pakanka ir ar žmogus įvertina savo gebėjimus, jau lieka atviru klausimu.“
