Pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką, ūkis augo 0,8 proc. Lyginant su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu, BVP smuko 7,3 proc.

Kaip teigia pirmąjį įvertį pateikęs Statistikos departamentas, „nustatytas teigiamas bendrosios pridėtinės vertės pokytis visose veiklos rūšyse, ryškiai dominuojančių veiklos rūšių nėra.”

Praėjusį ketvirtadienį investicinio banko „Finasta” analitikai prognozavo, kad šalies ūkis metų pradžioje augs 3,1 proc.

Ekonomika lėtėja

Kaip teigia banko DNB vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius, duomenys rodo, kad šalies ūkio augimas lėtėja.

„Tai – ekonominės stagnacijos viruso sklandančio Vakaruose įtaka. Pasaulio ūkis vis dar buksuoja: JAV paskelbti pirmo 2012 m. ketvirčio ūkio augimo duomenys buvo blogesnis nei tikėtasi, o norint suskaičiuoti Europos Sąjungos valstybes nuslydusias į recesijos gniaužtus tuoj nebeužteks vienos rankos pirštų.Tačiau didžiausios mūsų eksporto rinkos vis dar laikosi visai neblogai, o nepaisant lėtesnio Lietuvos ūkio augimo ateinančias ketvirčiais, mūsų ekonomika bus viena greičiausiai augusių ES ekonomikų 2012 m. Kol kas nekeičiame ūkio augimo prognozės ir tikimės 3 proc. metinio Lietuvos BVP augimo 2012 m.”, komentare rašo R. Bancevičius.

Mato teigiamas tendencijas

SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda teigia, kad paskelbti duomenys nors ir nėra įspūdingi, tačiau leidžia formuoti teigiamus ateities lūkesčius.

„Antai 2012 m. kovo mėn. šalies pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 5,8 proc., pirmąjį šių metų ketvirtį – 3,9 proc. didesnė nei prieš metus. Nors euro zonos valstybių skolų krizė toli gražu nesibaigė, mūsų verslininkai didino eksporto tiek į Vakarus, tiek į Rytus apimtį. Beje, šių metų pradžioje eksporto į Europos Sąjungą plėtra net pranoko prekių išvežimo į NVS šalis augimo tempus. Nepaisant susitraukusios daugelio euro zonos valstybių (išskyrus Vokietiją) paklausos, lietuviškos kilmės eksportas tebėra konkurencingas sąnaudų ir kainų požiūriu”, - pastebi ekonomistas.

Mažmeninė prekyba esą demonstruoja „geresnius nei patenkinamai” rezultatus. Tuo tarpu transporto sektorius demonstruoja blogesnius nei pernai rezultatus. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, sumenko krovinių vežimas geležinkelių transportu ir krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. „Tam tikru mastu krovą „nusinešė“ Rygos ir Ventspilio uostai, kuriuose smarkiai ūgtelėjo perkrautas naftos produktų ir anglies kiekis”, - nurodo G.Nausėda.

Tačiau, pasak G. Nausėdos, SEB bankas nekeičia šalies ūkio augimo prognozių (jos 2012 m. ir 2013 m. atitinkamai sudaro 2 ir 3 proc.).

Lietuvos ekonomika vadina subalansuota

Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, jog spartus ekonomikos augimas neturėtų stebinti. „Praėjusių metų pabaigoje išaugusi įtampa dėl euro zonos skolų krizės daugumai priminė 2008-ųjų rudenį. Tuomet prasidėjus pasaulinei finansų krizei Lietuvos ekonomika buvo beveik paralyžuota ir patyrė precedento neturintį nuosmukį. Tačiau šiuo metu situacija skiriasi iš esmės. Pirma, nors euro zonoje prasidėjo recesija, finansų krizės pavyko išvengti, o problemos išlieka izoliuotos viename regione ir nesutrikdė viso pasaulio prekybos. Antra, Lietuvos ekonomika šiuo metu yra subalansuota ir daug geriau pasirengusi priimti išorinius iššūkius“, - teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog šalies gyventojų vartojimas, priešingai nei prieš 4 metus, šiuo metu atspindi jų pajamas. Gana didelė pajamų dalis yra skiriama santaupoms, todėl nėra priežasčių, dėl ko staigiai galėtų keistis vartotojų elgsena. Dar svarbiau yra tai, kad įmonės per pastaruosius metus sumažino sąnaudas ir padidino efektyvumą, todėl gali sėkmingai kovoti dėl rinkų net ir besitraukiančioje Europoje.

Jo manymu, teigiamas tendencijas žada ir pamažu gerėjantys gyventojų lūkesčiai. Nereikėtų užmiršti ir padidintų senatvės pensijų bei netrukus didėsiančio minimalaus mėnesinio atlyginimo. Be to, svarbus augimo šaltinis buvo ir įmonių investicijos bei atstatomas atsargų lygis, kuris buvo labai sumažėjęs praėjusių metų pabaigoje.

Neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos augimui šiemet turės valdžios sektoriaus išlaidos, kurios, anot ekonomisto, turėtų susitraukti 3 procentais. Be to, didžiausias neapibrėžtumas išlieka dėl eksporto tendencijų.

„Eksporto augimas šių metų pradžioje lėtėjo, ypač Baltarusijos kryptimi, kurios valiuta pernai prarado du trečdalius savo vertės. Prognozuojame, kad eksportuotojams geresnės tendencijos išryškės antrąjį šių metų pusmetį, kai euro zona išbris iš recesijos“, - mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Šių metų sausį ir vasarį eksporto metinis augimas sulėtėjo iki 11,9 proc., o praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį jis siekė 14,2 procento. Tačiau, N. Mačiulio teigimu, šie skaičiai rodo nominalų augimą ir neatspindi kainų pokyčių, o realus eksporto augimas šių metų pradžioje, tikėtina, buvo gana vangus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (353)