Pasak jo, muitai nenaudingi net valstybės biudžetui, netenkančiam įplaukų ir iš gausesnio degalų vartojimo, ir iš tranzito, nes per Lietuvą važiuojantys kaimyninių šalių vairuotojai Lietuvoje degalų nebeperka. Importo mokestis gerina Lietuvos naftos koncerno veiklos sąlygas, bet apkrauna didelėmis degalų kainomis vartotojus.

Pastarieji kenčia ir kitų produktų bei paslaugų kainų augimą, nes tai lemia brangstančios transporto paslaugos. Bendrovės "Mažeikių nafta" vadovai 15 procentų muitą vadina apsaugos nuo nekokybiškų degalų priemone.

Įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Gimbutas yra sakęs, kad iš Rusijos atvežamuose degaluose yra net 11 multifunkcinių priedų, kurie trikdo automobilių variklių darbą. Bendrovės rinkotyros skyriaus duomenimis, kalbos apie tai, kad kaimyninėse valstybėse degalai pigesni, kyla dėl nepakankamo valiutų kursų vertinimo.

Įvertinus šį ir kitus veiksnius, matyti, kad dyzelino litras (spalio 31-osios duomenimis) Lietuvoje buvo dviem centais pigesnis nei Estijoje ir septyniais centais pigesnis nei Latvijoje. Remiantis ta pačia skaičiavimo metodika, populiariausias A-95 markės benzino litras Latvijoje buvo 11 centų brangesnis. Tačiau Estijoje jis kainavo 29 centais mažiau.