Seimo narys Povilas Urbšys DELFI pasakojo tokią versiją, iš kur G. Kildišienės mama Vladislava Mikalauskienė galėjo gauti pinigų dukros automobiliui:

„Brolis tarnavo Prancūzijos svetimšalių legione, žuvo ir buvo išmokėta kompensacija. Klausiau, kokia suma kompensacijos? Sako: apie 30 tūkst. eurų apytiksliai 2002-aisiais metais“.

Anot P. Urbšio, šie pinigai „ilgai buvo“, nes prie jų nesinorėjo „liestis psichologiškai“.

„Klausiau Gretos, ar deklaravo. Tai nedeklaravo. Bet šiaip jei jie sąskaitoje banke, tai nėra būtinybės deklaruoti", – DELFI sakė jis.

Žurnalistams ir partijos kolegoms atskleisti dokumentai parodo, kad kas mėnesį už G. Kildišienės automobilį buvo mokama pinigų pervedimu per banką.

Privalėjo deklaruoti

Seimo Antikorupcijos komisijos vadovo Vitalijaus Gailiaus teigimu, įstatymai galiojo ir 2002. m. Dėl to atsižvelgiant į konkrečias datas esą paprasta patikrinti, turėjo ar neturėjo žmogus teisėtų pajamų tuo metu, kai sakosi jų gavęs.

Anot Seimo nario, rezonansinės istorijos atveju svarbios yra 2003 m. gruodžio 31 d. Vienkartinio turto deklaravimo įstatymo nuostatos, numačiusios prievolę deklaruoti turimas grynųjų pinigų sumas, laikomas ne banke, kurios viršijo 50 tūkst. litų (14,48 tūkst. Eur). Jeigu asmuo tokių lėšų nedeklaravo, laikyta, kad 2004 m. pradžioje asmuo grynųjų pinigų neturėjo.

Be to, nuo 2016 m. birželio 30 d. Mokesčių administravimo įstatymo redakcija, kurioje nustatyta prievolė pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie grynaisiais pinigais asmenų gautas paskolas ir dovanas, kurios nebuvo deklaruotos, o sandoriai nebuvo patvirtinti notariškai.

„Kaip matome, dar nuo 2004 m. galiojo aiški tvarka dėl pinigų deklaravimo. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija turi įrankius patikrinti žmonių galimybes įsigyti brangų turtą, taip pat – finansavimo šaltinių teisėtumą“, – teigia V. Gailius.

Kita Seimo narė Ingrida Šimonytė asmeninėje feisbuko paskyroje svarstė, kad apie dideles sumas pinigų, kurios anuomet pateikdavo į sąskaitas bankuose, tarnybos turėjo būti informuojamos ir pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą.

Jame tuo metu buvo numatyta: „Kredito ir finansinės įstaigos, atliekančios operaciją pinigais, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą operaciją pinigais pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), jeigu kliento vienkartinės operacijos pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 000 litų (14,48 tūkst. Eur) arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta“.

FNTT DELFI informavo, kad pagal 2002 m. galiojusius teisės aktus finansų įstaigos ir kiti subjektai privalėjo pranešti FNTT apie pinigines operacijas ir sandorius viršijančius 50 000 Lt. Statistikos apie pavedimus iš Prancūzijos neturime, nes tokio pobūdžio statistika nekaupiama.

Su G. Kildišiene nepavyko susisiekti – ji nekėlė telefono ragelio.

VMI ne kartą informavo, kad vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymu, pagal kurį informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams.

Taigi, lieka neaišku, tiksliai kaip ir iš ko V. Mikalauskienė gavo ir deklaravo pinigus, už kuriuos pirktas ir G. Kildišienės vairuotas automobilis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (981)