Gaunu 400 Lt, bet išleidžiu 4 tūkst. Lt: kaip tai įmanoma?

Prieš pusantrų metų atsiradusia galimybe bankrutuoti fiziniams asmens jau pasinaudojo 375 gyventojai, nemažai bylų nagrinėjama teismuose.

Vieniems tai tapo paskutine galimybe išsigelbėti nuo visu svoriu užgulusių skolų, kai sprogo nekilnojamojo turto kainos, o Lietuvos ekonomika krito 15 proc., kitiems – būdu atsikratyti nusibodusio įsipareigojimo.

Tarp prašančių bankrutuoti ne tik žinomi dainininkai, bet ir buvęs Seimo narys Jonas Ramonas, prieš kelerius metus buvęs vienu iš Seimo milijonierių. Jis pageidauja bankrutuoti, nes esą pasirašius povedybinę sutartį su sutuoktine jam liko tik įsipareigojimai bankams ir jokių pajamų.

Su fizinių asmenų bankroto bylomis dirbantis advokatas Egidijus Langys pripažįsta, kad pusantrų metų galiojančiame įstatyme yra taisytinų dalykų.

„Trūkumų įstatyme tikrai yra, nes galų gale niekas nežino, kas yra asmens nemokumas ir kuo jis pasireiškia. Sutikime, kad nėra sudėtinga susiorganizuoti 25 tūkst. Lt skolą ir greitai bankrutuoti. Kiekvienas turime kreditą ar paskolą, sumos yra nemažos. Tarkime, per mėnesį reikia mokėti 1 tūkst. Lt ar 1,5 tūkst. Lt. Na, porą metų nemoku paskolos ir bankrutuoju. Taigi toks nemokumo apibrėžimas yra labai paviršutiniškas“, - DELFI sakė pašnekovas.

Sutaria su darbdaviu ir bankrutuoja

Advokato nuomone, kur kas svarbiau yra ne nemokumo riba, bet įstatymo tobulinimas nustatant, kada žmogus yra kritiniame nemokume ir kokiomis aplinkybėmis tai gali būti įrodoma.

„Kad nebūtų tokio dalyko, kai žmogus atsikelia iš ryto ir nusprendžia, kad nenori daugiau mokėti paskolos. Daug yra tokių istorijų ir realiai tai vyksta, kad nueina pas darbdavį, susimažina atlyginimą iki pusės minimumo ir sako, kad yra nepajėgus vykdyti įsipareigojimų, nors žmogus yra jaunas, sveikas, darbingas gali dirbti ir pagal savo išsilavinimą uždirbti daugiau. Tokie dalykai yra nuolatiniai. Iš dabar iškeltų bankroto bylų didžioji dalis atėjo su tokia pačia motyvacija, kad jie neteko darbo, bet šiuo metu turi įsipareigojimų bankams. Žinoma, yra žmonių, kurių finansinė situacija yra bloga”, - dėstė jis.

Anot jo, teismas tokiems žmonėms negali nekelti bankroto bylų, nes rašytiniai įrodymai, pavyzdžiui, „Sodros“ ir kitų institucijų duomenys rodo, kad žmogus vadovu dirba už pusę minimalios algos.

„Teismas negali ginčyti „Sodros“ duomenų ir įlįsti į žmogaus sąžinę sakydamas, kad tikrai negyveni taip, kaip sakai. Yra ne vienas atvejis, kai neiškeltos bankroto bylos žmonėms, kurie nurodė, kad jų atlyginimas yra 400 Lt, o poreikiai per mėnesį – 4 tūkst. Lt. Tokių bylų yra ne viena, jų yra ir Vilniuje, ir Kaune“, - pavyzdį pateikė advokatas.

Išeitis pasirašyti povedybinę sutartį su žmona?

Advokatas svarstė, kad J. Ramono prašymo bankrutuoti atveju kreditorių reikalas yra ginčyti arba neginčyti povedybinę sutartį.

„Iš vienos pusės, įstatymas leidžia pasirašyti tokią sutartį. Taigi pasielgęs pagal įstatymą, atrodytų, kad esu sąžiningas, nes naudojuosi teisės aktų nustatytų reikalavimų ir naudojuosi ta teise. Kita vertus, jeigu turiu įsipareigojimų ir pasirašau tokią povedybinę sutartį, iš principo pažeidžiu kreditorių interesą. Tačiau jeigu kreditorius žinodamas apie tokią sutartį, o preziumuojama, kad sutartis yra registruojama viešame registre ir visi suinteresuoti asmenys apie ją sužino tada, kai ji yra registruota, nesikreipia į teismą ir neginčija mano povedybinės sutarties, tokiu atveju aš tampu sąžiningu žmogumi“, - kalbėjo advokatas.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad turto pardavimas ar perleidimas per paskutinius trejus metus yra laikomas nesąžiningumo įrodymu.

„Taigi turime tarsi dviprasmybę, nes aš viską dariau, kaip numatyta įstatymuose, niekas nesiginčijo, bet bankrutuojant šią aplinkybę vertina“, - sakė E. Langys.

Kai kas vis tiek bankrutuoja Latvijoje

Pašnekovas pastebi, kad bankai iš pradžių aktyviai kovodavo dėl kiekvienos bylos, tačiau dabar pamatę, kad teismas vertina formaliai pateiktus duomenis, įvertina bylos perspektyvas ir nebekovoja.

„Jeigu yra duomenų, kad žmogus gauna pakankamas pajamas ir per protingą laiką sugebės įvykdyti įsipareigojimus, tai teismai nebekelia bankroto bylų“, - sakė jis.

Dar vienas niuansas, anot E. Langio, kad fizinių asmenų bankroto bylas nagrinėja apylinkių teismai, kurie niekada nėra dirbę su bankrotų bylomis.

„Manau, kad ir visuomenė 100 proc. nėra susipažinusi su galimybėmis bankrutuoti, nes dar atsiranda žmonių, kurie renkasi bankrotą Latvijoje. Žinoma, ten dar lengviau yra bankrutuoti, taip pat ir aiškiau, nes įstatymas galioja 10 metų“, - pastebi jis.

Pastebi sukčiavimų

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sakė, kad asociacijos nariai neturi apibendrintos nuomonės, kaip vertina Fizinių asmens bankroto įstatymą.

„Yra įvairių patirčių ir vienareikšmiškai negalima būtų atsakyti. Yra bandymų sukčiauti, matyt, pasidalija per pusę iš tikrųjų į bėdą pakliuvę ir tie, kurie turi intencijų atsikratyti skolų“, - DELFI sakė jis.

Pašnekovas pripažino, kad bankai stebi, kaip formuojasi teismų praktika, nes daug atvejų yra ginčijama.

Pasiteiravus, kas bankams daugiausiai kelia klausimų, S. Kropas sakė: „Sprendimo pagrįstumas, kad asmuo yra nemokus. Pats apibrėžimas yra aiškus, tačiau medžiaga, kuri pateikiama sprendimui, gali būti pakankamai kontroversiška ir lieka daug erdvės interpretacijai. Matysime, kaip ateityje formuosis teismų praktika, ar sugebės piktnaudžiavimus identifikuoti ir nukreipti tinkama linkme“.

Teikdama įstatymą Vyriausybė skaičiavo, kad Lietuvoje gali būti iki 8 tūkst. galinčių bankrutuoti asmenų.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!