Taip mano garsi rusų ekonomistė, Nepriklausomo socialinės politikos instituto regioninės politikos direktorė, JTO plėtros programos ir Tarptautinės darbo organizacijos Maskvos atstovybės ekspertė Natalija Zubarevič, rašo ru.DELFI.lt.
Jos teigimu, sumažėjus gyventojų pajamoms ir vartojimo lygiui, pastebima degradacija – anksčiau investavę į išsilavinimą, sveikatą ir keliones, žmonės dabar pereina į išlikimo režimą.
Išlaidas kariniam pramonės kompleksui N. Zubarevič laiko beprotybe ir lygina jas su karo laikų išlaidomis. Tiesa, ekonomistės nuomone, Rusijos ekonomika prisitaiko prie krizės, mažų naftos kainų ir Vakarų sankcijų.
– Tai ne pirma krizė Rusijoje per pastaruosius 10 metų. Kuo ji skiriasi ir kiek ši krizė tęsis?
– Visų pirma, ji stipriai skiriasi nuo ankstesnių krizių. Ji neturi formato, prie kurio įprato rusai – staigus kritimas ir staigus pakilimas. Ši krizė kitokia. Ji prasidėjo nuo dvejų metų stagnacijos, sustojo gamybos augimas, iš lėto ėmė mažėti investicijų, prasidėjo didelė regionų biudžetų krizė. Tai vyko iki Krymo ir visų politinių įvykių. Rusijos ekonomika nustojo funkcionuoti, nutrūko augimas. Bet iš pradžių buvo stagnacija, o politika prisidėjo, ir iš stagnacijos perėjome į nuosmukį. Tiesa, visų ankstesnių nuosmukių (1998 ir 2009 m. krizės) fone šis nuosmukis lėtesnis.
– Nedarbo lygis normalus, tačiau mažėja vartojimas...
– Tai dėl nevisiško užimtumo, darbo užmokesčio mažėjimo. Pas mus beveik 10 proc. sumažėjo darbo užmokestis, tai nėra mirtina.
Faktiškai pasiekėme 2011 m. lygį, tačiau 2011 metais ne taip jau prastai gyvenome. Tad jei sakytume, kad viskas sužlugo, būtų netiesa. Svarbiausia, kad žmonės suprato – krizė ne tik lėta, bet ir ilga.
Nėra išeities, supratimo, kas ir kaip išves šalį, dėl kokių veiksnių galime pradėti augti. Net jei naftos kaina šoktelės iki 50 dolerių (už barelį), bus kiek lengviau federaliniam biudžetui, bet juk nekuriama darbo vietų, nėra ekonomiką skatinančių veiksnių, o tai reiškia, kad mes parkritę galime ilgai gulėti dugne. Tačiau kai guli dugne, o visas pasaulis auga, tu lieki ir pasitrauki į grupę šalių su prasčiausiais rodikliais ir žemesniu vystymosi lygiu.
– Biudžeto išlaidos nemažėjo...
– Rusijos federalinis biudžetas – struktūra, kuri turi du prioritetus. Pirmas – išlaidos, susijusios su jėgos struktūromis ir ginklų gamyba. Federalinio biudžeto išlaidos nacionalinei gynybai per 2015 m. padidėjo 28 proc.
Kas penktas biudžeto rublis skiriamas nacionalinei gamybai. Pridėkite prie šito dar 12,5 proc. išlaidų nacionaliniam saugumui – tai vis jėgos struktūros. Sudedame ir matome, kad lygiai trečdalis federalinio biudžeto skiriama jėgos struktūroms. Mano požiūriu, tai beprotybė, tai karo laikų biudžetas.
Antras federalinio biudžeto komponentas – socialiniai tikslai. Tai sudaro 27 proc. visų federalinio biudžeto išlaidų socialinei politikai, bet svarbiausia, kas ten yra, – pervedimai į pensijų fondą. Rusijos pensijų fondas nuostolingas, todėl federalinis biudžetas skiria pinigų pensijų fondui. Tai kas penktas federalinio biudžeto išlaidų rublis, 19 proc. visų išlaidų.
Bolivaras dviejų neatlaikys. Neįmanoma suderinti išlaidų socialinei politikai, daugiausia – pensijų palaikymui, ir tokio masto išlaidų gynybai.
– Užsienio kompanijos sumažino investicijų.
– Tiesioginių investicijų sumažėjo beveik 10 kartų, nes Rusijoje nieko neįmanoma prognozuoti.
– Ar nenumatomas jų padidėjimas?
– Visų pirma, esant sankcijoms, tokių galimybių nematau. Antra, kinų kompanijos, taip pat ir kinų bankai pasirodė kur kas konservatyvesni, nei manė posūkio į Rytus šalininkai. Jie neskuba priimti sprendimų ir suteikti kreditų, investuoti į Rusijos ekonomiką.
Yra variantų, bet jie įmanomi tik tokiu atveju, jei kinų investuotojai gaus kontrolinį paketą. Jie pasirengę investuoti į mūsų jau veikiantį degalų ir energetikos kompleksą.
Visą ru.delfi.lt interviu galite perskaityti čia.
