Pardavėjų teigimu, anksčiau pirkėjai į turgų imdavo rinktis nuo ankstaus ryto. Dabar kai kurie pardavėjai prekių visai neparduoda net kelias dienas ar savaitę. Kai kurie prisipažįsta galvojantys ieškoti kito darbo arba tiesiog emigruoti.
„Į užsienį važiuosime. Vaikai užaugo jau. Jei nieko nebus, tai ką darysi – važiuosime kažkur dirbti. Ten vis tiek reikia darbo jėgos, o kas čia? Dirbi ir vis tiek minimumą gauni. Net už butą žiemą nesusimokėsi“, – pusiau juokaudama kalba pardavėja Ilona. Ji svarsto, kad įtakos mažam pirkėjų skaičiui gali turėti ir artėjantis euro įvedimas, ir parduotuvių gausa.
Pirkėjų sumažėjo beveik dukart
Iki šiol prieštaringai vertinami Gariūnai, daugeliui prekeivių buvo kaip verslo pradžiamokslis. Kasdien, išskyrus pirmadienį, čia ankstų rytą į darbą suvažiuoja apie 10 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Kol nebuvo naujojo pastato, prekiaujančiųjų buvo mažiau.
Gariūnai pritraukia pirkėjų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių. Likus mažiau nei mėnesiui iki euro įvedimo ir didžiųjų žiemos švenčių, prekybininkai sako, kad, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pirkėjų sumažėjo bene dukart.
„Lyginant su praeitais metais – dvigubai blogiau. Šeštą valandą ryto jau būdavo pilna žmonių, nebuvo tokios problemos“, – sako Gariūnuose prekiaujanti Ala.
Jai antrina ir pardavėja Teresa, teigianti, kad dieną prieš tai nepardavė nė vienos prekės. Anot jos, kai kurie žmonės jau paliko turgavietę ir ieško kito darbo, nes neįstengia sumokėti už paviljoną. Už lauke esantį paviljoną per mėnesį reikia mokėti 762 litus, o pirkėjų trūksta. Esą prekyba nesuaktyvėjo netgi prieš šventes.
„Į užsienį važiuosime. Vaikai užaugo jau. Jei nieko nebus, tai ką darysi – važiuosime kažkur dirbti. Ten vis tiek reikia darbo jėgos, o kas čia? Dirbi ir vis tiek minimumą gauni. Net už butą žiemą nesusimokėsi“, – pusiau juokaudama kalba pardavėja Ilona. Ji svarsto, kad įtakos mažam pirkėjų skaičiui gali turėti ir artėjantis euro įvedimas, ir parduotuvių gausa prekybos centruose.
Per savaitę – nė vienos parduotos prekės
Kai kurie pardavėjai laikosi šiek tiek optimistiškesnės pozicijos. Jaunas pardavėjas Vitalijus, prekiaujantis žaislais, teigia gyvenimui užsidirbantis ir tikrai neplanuojantis emigruoti.
Lauko paviljone prekiaujanti Dalia tvirtina, kad seniau dosniausi pirkėjai buvo estai, bet dabar jų sumažėjo. Esą nei estai, nei latviai niekada nesidera dėl kainų. Pardavėja juokauja, kad lietuviai daro atvirkščiai – visada derasi labai intensyviai.
„Man atrodo, kad reikia pozityviai nusiteikti, nes kitaip bus neįmanoma. Mūsų toks darbas. Reikia tikėtis. Jeigu jau nusiminsime, tai visai bus riesta“, – juokiasi Dalia, kalbėdama apie sumažėjusį pirkėjų skaičių.
Naujajame pastate rankinėmis prekiaujanti Žana sako per savaitę nepardavusi nė vienos rankinės. Moteris guodžiasi nežinanti, kaip uždirbti pinigų, nes už nuomojamą plotą per mėnesį reikia mokėti 1892 litus.
„Labai liūdna. Turiu 50 metų stažą, bet mano pensija – 582 litai. Negalime pragyventi. Dėl jokių pašalpų niekada gyvenime nesikreipiau. Jeigu šeštadienis būna labai geras, sekmadienis – blogesnis. Dvi dienas tiesiog kaip bažnyčioje maldaujame, kad žmonės nesirgtų ir ateitų“, – šmaikščiai situaciją bando nupasakoti Žana.
Tikisi pirkėjų pagausėjimo
Gariūnuose dominuoja kiniška, lenkiška, turkiška produkcija. Yra ir latviškų, baltarusiškų gaminių. Pardavėjų teigimu, paprastai čia daugiausiai pinigų išleidžia atvykėliai iš kitų šalių: Baltarusijos, Latvijos, Kaliningrado. Kai kurie perka urmu.
Tokiu būdu apsiperka ir nemažai lietuvių, kurie kartais dar tą pačią dieną Gariūnuose pirktas prekes išdėlioja ar iškabina mažesnių miestelių turguose ar kioskuose. Tačiau, pasak pardavėjų, tokia situacija buvo maždaug prieš mėnesį, o dabar, jų teigimu, pirkėjų labai mažai. Vis dėlto prekiautojai nenusimena ir tikisi, kad dar labiau priartėjus šventėms jų padaugės.
