DELFI jau rašė, kad lapkričio pabaigoje 80 „Coca-cola“ gamyklos Alytuje darbuotojų neteks darbo, o jos veikla perkeliama į Lenkiją. Šiemet taip pat skelbta apie tai, kad bulvių traškučių Lietuvoje nebegamins „Estrella Baltics“, o padažų – „Suslavičius-Felix“.
Garsaus „Coca-cola“ prekės ženklo sprendimas paskatino ekspertus prabilti apie didelį darbo jėgos apmokestinimą ir nelanksčius darbo santykius šalyje.
Priekaištai dėl kodekso
„Gal pagaliau dabar atsitokėsime? Mechanistinis požiūris į darbo rinkos, socialinės politikos, darbo jėgos apmokestinimo reformas mus nustekens iki žemės graibymo! Ar geriau žmogui nuo to, kad jį atleis pagal senąjį Darbo kodeksą, bet jis neturės darbo?“ – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Panašią mintį išdėstė ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. „Dabar ir „Coca-cola“ bėga iš Alytaus su beveik šimtu darbo vietų. Su visais mokesčiais ir pridėtine verte. Gal pats laikas sunerimti? Ar verčiau žarstyti pažadus apie būsimus socialinių išmokų didėjimus?“ – klausė jis.
Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus „Facebook“ klausė – galbūt „Coca-cola“ sprendimas pažadins „Darbo kodekso fundamentalistus“.
„Lietuvos provincijoje darbo vietų ir taip katastrofiškai trūksta. O kiek darbo vietų dar nebuvo sukurta? Bet vargu. Profesinės sąjungos Lietuvoje atstovauja savo narius – valstybės tarnautojus“, – teigė jis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pasiūlė labai nedramatizuoti „Coca-colos“ sprendimo, bet dėmesį atkreipė į tai, kad Lietuva nuo daugelio kitų Europos šalių atsilieka vienam darbuotojui tenkančiomis investicijomis.
„O to atsilikimo pasekmės yra dramatiškos. Darbuotojai dirba su mažiau kapitalo ir mažiau sukuria. O tai viena iš esminių priežasčių, kodėl gyvename prasčiau“, – nurodė jis.
Kitos priežastys
Tačiau pati „Coca-cola“ nurodo visai kitas sprendimo uždaryti gamyklą priežastis. Kaip DELFI sakė įmonės viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė, tai buvo vidinis sprendimas, priimtas siekiant optimizuoti kaštus, padidinti gamybos ir logistikos efektyvumą regione, supaprastinti bendrovės valdymą, išlaikyti aukščiausią konkurencingumą visose rinkose.
„Šis organizacinis pokytis neturės jokio poveikio kitiems bendrovės padaliniams, kurie nesusiję su gamykla. Ir toliau investuosime bei vystysime kitas bendrovės veiklos sritis Lietuvoje, tokias kaip pardavimas, logistika, platinimas ir kitos“, – teigė ji.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus vadovas Juozapas M. Preikša sakė, kad jeigu viskas iš tiesų būtų labai blogai, tada Lietuvoje išvis nebūtų verslo.
„Lietuvoje nėra blogai. Lietuva įvairiuose pasaulio indeksuose yra tarp 50 geriausių pasaulio valstybių. Tuo galime pasidžiaugti, tačiau problema ta, kad aplink mūsų šalį yra kitų konkurencingų valstybių, kurios patrauklios užsienio investuotojams, pavyzdžiui, Lenkija, Latvija ar Estija“, – sakė jis.
Ekspertas nurodė, kad apokaliptinių minčių apie pramonės pabėgimą iš Lietuvos nereikėtų labai eskaluoti, nes „Coca-cola“ sprendimas iš tiesų buvo vidinis.
„Jie, stengdamiesi efektyviau veikti, savo gamybą koncentravo į vieną gamyklą. Iš tikrųjų ir ta gamyba ten yra labai paprasta – jie gauna sirupą ir maišo jį su vandeniu. Tai daryti galima praktiškai bet kurioje pasaulio vietoje“, – DELFI sakė J. M. Preikša.
Pašnekovas teigė, kad jei Lietuva nori ateityje išvengti tokių paprastos gamybos pabėgimų iš Lietuvos, tada turėtų labiau koncentruotis į aukštesnės kvalifikacijos gamybą – tą, kuriai iš tikro reikia aukšto lygio darbuotojų.
Statistika – geryn
Tuo metu Statistikos departamento duomenys rodo tiek užsienio, tiek vietinio verslo pažangą.
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) į Lietuvą pastaraisiais metais augo. Per dešimt metų vienam gyventojui tenkanti suma beveik padvigubėjo ir 2015 metais sudarė 4592 eurus.
Augo ir užsienio kontroliuojamų įmonių skaičius. Naujausiais, 2014 metų, duomenimis, Lietuvoje iš viso veikė 3727 užsienio įmonės, iš kurių 479 veikla buvo apdirbamojoje gamyboje.
Šis augimas buvo nuoseklus ir, lyginant su 2005 metais, bendras užsienio įmonių skaičius padidėjo 67 proc. o apdirbamosios gamybos – 11 proc.
Per pastarąjį dešimtmetį daugėjo ir užsienio įmonėse dirbančių darbuotojų. 2014 metais jose bendrai dirbo 139 tūkst. žmonių, kurių 48 tūkst. - apdirbamojoje gamyboje. Lyginant su 2005 metais bendras darbuotojų skaičius jose padidėjo 37 proc., o apdirbamojoje gamyboje – 10 proc.
Sektorių rezultatai – įvairūs
Statistikos departamento duomenys rodo, kad skirtingų apdirbamosios gamybos sričių rezultatai Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį buvo nevienodi.
Maisto produktų, tekstilės gaminių, drabužių siuvimo, odos ir odos dirbinių, spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo, kokso ir rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų, pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacijos preparatų, guminių ir plastikinių gaminių, kitų nemetalo mineralų produktų, metalo gaminių (išskyrus mašinas, įrenginius), elektros įrangos, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos, variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, kitų transporto priemonių įrangos, baldų ir kitos gamybos įmonių Lietuvoje daugėjo.
Tačiau gėrimų, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, popieriaus, pagrindinių metalų, kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių įmonių sumažėjo.
Nors bendras dirbančių skaičius (nefinansinėse įmonėse) per pastarąjį dešimtmetį padidėjo – nuo 916 tūkst. iki 982 tūkst., apdirbamojoje gamyboje dirbančių žmonių sumažėjo – nuo 255 tūkst. iki 207 tūkst.
