„Manau, kad vienas iš tokių sprendimų galėtų būti tam tikras nekilnojamojo turto apmokestinimo modelio pakeitimas. Tai būtų taip pat gera prevencinė priemonė prieš „burbulus“. Reikia žiūrėti ir svarstyti, kas socialiai, politiškai ir ekonomiškai žmonėms būtų priimtina. Tai yra mano asmeninė nuomonė“, - DELFI sakė ministras.
Dienraščio „Verslo žinios“ konferencijoje „Augimo pagreičio beieškant“ pranešimą skaitęs R. Šadžius nesiėmė prognozuoti, kada šie svarstymai galėtų tapti realiais įstatymų projektais, tačiau apie tai bus kalbama kitų metų pirmąjį pusmetį.
„Apie tai mes turime rimtai mąstyti, kaip, į kurią pusę. Kitų metų pirmąjį pusmetį bus šnekama apie naujus mokestinius pakeitimus“, - teigė jis.
Ministro nuomone, platesnis NT mokestis nėra tik politinės valios klausimas.
„Tai yra ir ekonominis klausimas, nes kalbama apie būsto apmokestinimą – turto, kuris neduoda pajamų. Jeigu turtas duoda pajamas, jį apmokestinti yra lengva, nes aišku, iš kokių pajamų mokestis bus mokamas. Su būstu yra kitaip, todėl reikia galvoti, kaip elgtis su socialiai pažeidžiamomis grupėmis, nes gali įvesti didelį mokestį, kurio jie tiesiog nesugebės mokėti. Taigi tokio mokesčio įvedimas neturi jokios prasmės: nei ekonominės, nei socialinės, nei politinės“, - komentavo R. Šadžius.
DELFI primena, kad šiuo metu 1 proc. metinis NT mokestis taikomas šeimos ar asmens turtui, kurio vertė viršija 1 mln. Lt.
Apie būtinybę Lietuvoje įvesti platesnį NT mokestį ir apmokestinti automobilius ne sykį pasisakė ir Tarptautinis valiutos fondas.
Tačiau priešingos nuomonės šiuo klausimu laikosi Lietuvos gyventojai.
DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atlikta apklausa parodė, kad tik 1 proc. gyventojų pasisakė už visuotinį NT mokestį. Tuo metu už prabangaus būsto apmokestinimą pasisakė 42,1 proc. respondentų, 17,6 proc. mano, kad apmokestinti reikėtų antrą ir paskesnį būstą. 37,1 proc. gyventojų apskritai mano, kad tokio mokesčio Lietuvai nereikia.
