Tačiau nereikėtų pamiršti dar vienos teisių į intelektinės ar kūrybinės veiklos rezultatą apsaugos priemonės – komercinių paslapčių apsaugos. Komercinės paslaptys yra ypač svarbios verslo, produkto ar paslaugos kūrimo pradžioje. Idėjoms, procedūroms, veiklos metodams ir kitiems abstraktiems kūrybinės ir intelektinės veiklos rezultatams, nuo kurių būtent ir prasideda bet kuris verslas, nėra taikoma autorių teisių ar patentų apsauga. Tam, kad išradimas būtų patentuojamas, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus , tuo tarpu tik atsiradus naujai verslo idėjai ar naujo produkto kūrimo procese, kol dar kitos intelektinės nuosavybės rūšies apsauga negalima, vertinga informacija gali būti saugoma kaip komercinė paslaptis.
Komercinės paslaptys nemažą reikšmę išlaiko ir vėlesniuose verslo etapuose, o kai kuriose srityse (pavyzdžiui, parfumerijos, kosmetikos, chemijos pramonėje) jos yra svarbiausia intelektinės nuosavybės apsaugos priemonė. Bene geriausias pasaulinis ir visiems žinomas pavyzdys yra Coca-Cola gėrimo formulė. Coca-Cola pasirinko saugoti formulę būtent kaip komercinę paslaptį ir jos niekada nepatentavo. Viena iš tokio pasirinkimo priežasčių neabejotinai yra tai, kad komercinė paslaptis saugoma neterminuotai (tol, kol informacija atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus), tuo tarpu patento apsauga galioja tik 20 metų. Taip pat, visiškai priešingai komercinei paslapčiai, patentuojant išradimą yra privaloma atskleisti visas išradimo detales ir jos tampa lengvai prieinamos visam pasauliui. Tam tikrais atvejais tai gali būti reikšmingas trūkumas. Svarbu ir tai, kad patentavimo procedūra (ypač siekiant patentą įregistruoti daugelyje valstybių) yra nelengvas ir nemažų investicijų reikalaujantis procesas.
Lietuvoje komercinės paslaptys ir jų teisinė apsauga yra pakankamai detaliai reglamentuota teisės aktuose, tačiau kitose šalyse apsauga gali skirtis. Tai reiškia, kad verslo, produkto ar paslaugos kūrėjas negali būti ramus, kad jo konfidenciali informacija, kuri Lietuvoje saugoma, bus taip pat saugoma ir kitose valstybėse. Tai ypač aktualu verslui, kuris peržengia vienos valstybės ribas.
Nors visų kitų intelektinės nuosavybės rūšių reglamentavimas Europos Sąjungoje (ES) yra harmonizuotas, iki šiol komercinės paslaptys yra reglamentuojamos kiekvienoje valstybėje skirtingai. Siekdama pakeisti šią situaciją, Europos Komisija, atlikusi išsamias studijas, parengė pasiūlymą dėl naujos direktyvos. Direktyva nustatys minimalų komercinių paslapčių apsaugos ir teisių gynimo lygmenį, kuris turės būti perkeltas į visų ES valstybių nacionalinę teisę.
Direktyvoje pateikiamas komercinės paslapties apibrėžimas, kuris iš esmės atitinka šiuo metu Lietuvoje įtvirtintą sąvoką. Tam, kad informacija būtų pripažįstama komercine paslaptimi, ji turi būti slapta, turi turėti komercinę vertę ir jos savininkas turi imtis pagrįstų veiksmų, kad informaciją išlaikytų slaptą. Direktyvoje taip pat bus įtvirtinamos teisėto ir neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo ir atskleidimo prezumpcijos. Pavyzdžiui, komercinės paslapties gavimas bus laikomas neteisėtu, jeigu informacija gaunama ją pavogus, davus kyšį ar pažeidus konfidencialumo susitarimą. Tuo tarpu informacija gauta stebint, analizuojant, išardant arba testuojant produktą, kuris yra viešai prieinamas arba kurį asmuo turi teisėtai, bus laikoma gauta teisėtai.
Svarbus pakeitimas, kuris atsiras priėmus ir įgyvendinus naują direktyvą, bus sutrumpintas dvejų metų senaties terminas. Ieškiniai dėl neteisėto komercinių paslapčių panaudojimo ir teisių gynimo priemonių taikymo galės būti pareikšti teismui per dvejus metus nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo pagrindo sužinoti apie paskutinį faktą, suteikiantį pagrindą pareikšti ieškinį.
Direktyvoje įtvirtinamas sąrašas laikinųjų apsaugos priemonių, kurias teismas galės taikyti šiose bylose. Taip pat numatomi draudimai ir taisomosios priemonės, kurias teismas galės taikyti išspręsdamas bylą iš esmės. Kaip ir šiuo metu, asmuo, kurio teisės bus pažeistos, galės reikalauti, kad pažeidėjas atlygintų tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, įskaitant negautas pajamas, pažeidėjo nesąžiningai gautą pelną. Greta to direktyvoje bus taip pat įtvirtintas kompensacijos principas, kuris šiuo metu taikomas kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atvejais. Tai yra, vietoj reikalavimo atlyginti nuostolius, nukentėjusioji šalis galės reikalauti vienkartinės žalos atlyginimo sumos, kuri bus apskaičiuojama pagal autorinius atlyginimus ar licencinius mokesčius, kuriuos pažeidėjas būtų sumokėjęs, jeigu jis būtų paprašęs leidimo naudoti tokią komercinę paslaptį.
Europos Komisijai atlikus apklausas paaiškėjo, kad nuo neteisėto komercinės paslapties pasisavinimo nukentėję asmenys neretai vengia ginti savo teises teisme, kadangi baiminasi, kad bus priversti atskleisti komercines paslaptis ir tokiu būdu informacija nebeliks slapta. Siekdama sumažinti šią grėsmę, Europos Komisija į direktyvą įtraukė reikalavimus taikyti specialias apsaugos priemones teismo proceso metu.
Tam, kad minėtos nuostatos būtų taikomos, direktyvą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba. Tada ES valstybės narės turės perkelti direktyvos nuostatas, priimdamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus, per dvejus metus nuo direktyvos priėmimo.
Toks vieningo minimalaus reglamentavimo lygmens nustatymas visoje ES neabejotinai prisidės prie inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektų, ypač peržengiančių vienos valstybės ribas, skatinimo. Tai bus ypatingai svarbu pradedantiems verslams – startuoliams, kurių veikla dažniausiai neapsiriboja vien Lietuvos teritorija, taip pat verslo srityse, kurios yra smarkiai priklausomos nuo komercinių paslapčių (parfumerijos, kosmetikos, chemijos pramonė ir kt.).