„Jeigu konkretus emigrantas palaikydavo savo artimuosius ir jam reikėdavo tam tikros sumos eurais, tiesiog teks šiek tiek daugiau pinigų parvežti tam, kad būtų užtikrintas tam tikras gyvenimo standartas, kurį buvo norima suteikti pasilikusiems Lietuvoje“, – ketvirtadienį tiesioginėje DELFI konferencijoje aiškino ekonomistas.

Jis pridūrė, kad panašaus efekto galima laukti ir nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Pasak G. Nausėdos, emigrantai greičiausiai tiesiog susitaikys su tuo, kad už tos pačios vertės būstą eurais reikės pakloti šiek tiek daugiau svarais.

Trys scenarijai

Aptardamas „Brexit“ pasekmes, G. Nausėda priminė, kad sprendimas atsiskirti didelę dalį verslo ir politikos pasaulio užklupo šiek tiek netikėtai, o pirminė finansų ir žaliavų rinkų reakcija buvo labai stipri.

„Investuotojų užuovėja tapo mažiau su Jungtine Karalyste susijusios valiutos: Šveicarijos frankas, JAV doleris, Japonijos jena, – pasakojo jis. – Tačiau sakantiems, kad tai pasaulio pabaiga, norėčiau priminti, jog svaras silpnėja jau kurį laiką ir didžiausias kritimas penktadienį atitinka tendenciją.“

Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad penktadienio akcijų kursų kritimas neprilygsta vertybinių popierių rinkų nuosmukiui dėl Kinijos ir naftos kainų šių metų pradžioje.

DELFI konferencijoje G. Nausėda pristatė tris scenarijus, kurie galimi Jungtinėje Karalystėje (JK) po „Brexit“.

Pirmasis – nepasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) remiantis įvairiomis dingstimis. Jo tikimybę G. Nausėda vertina 20 proc. ir teigia, kad jo atveju ekonominiai nuostoliai būtų laikini.

Labiausiai tikėtinu scenarijumi, kuriam duoda 70 proc. tikimybę, G. Nausėda laiko antrąjį – pasitraukimą iš ES ir bendradarbiavimą su ja pagal Norvegijos, Šveicarijos modelį. Tokiu atveju, ekonominiai JK nuostoliai būtų valdomi.

Trečiasis scenarijus – pasitraukimas iš bendrijos „kietuoju“ būdu, prekybinių ryšių sutrūkinėjimas ir izoliuota padėtis.

G. Nausėda šiam variantui skiria 10 proc. tikimybę ir teigia, kad po jo šalies ekonominiai nuostoliai būtų milžiniški.

Gitanas Nausėda

SEB ekonomistas taip pat patarė nepuoselėti vilčių dėl to, kad „Brexit“ gali paskatinti reemigraciją į Lietuvą.

„Jau dirbančių emigrantų darbo ir gyvenimo sąlygos iš esmės neturėtų keistis. Būsimų migrantų statusas gali pasikeisti, bet tai priklausys nuo derybų tarp JK ir ES. Jei jie jausis ten blogai, gali pasiskirstyti geografiškai: į Skandinaviją, Beneliukso šalis, Vokietiją“, – komentavo G. Nausėda.

Ekonomistas prognozavo, kad JK svaras ir toliau silpnės, o salyno ekonomikos laukia sunkūs laikai – greičiausiai kitąmet nebus išvengta recesijos.

Pasigedo minkštesnės pagalvės

G. Nausėda sakė, kad „Brexit“ kontekste tik išryškėja ekonominio konkurencingumo svarba ir dėl to pagyrė naujo socialinio modelio Lietuvoje priėmimą.

„Socialinio modelio tikslas toli gražu yra ne tik supaprastinti darbuotojų atleidimą, kurio procedūra Lietuvoje buvo viena ilgiausių ir brangiausių, o ir dabar sąlygos netampa daug blogesnės nei kitur“, – sakė jis.

Visgi ekonomistas pažymėjo, kad nedarbo išmokos pagal naująją tvarką galėtų būti ir dosnesnės.

G. Nausėda nurodė, kad vidutinį darbo užmokestį gaunančio ir 20 metų darbo stažą turinčio žmogaus bedarbio pašalpos ir „ant popieriaus“ gaunamo atlyginimo santykis Lietuvoje yra mažiausias tarp Baltijos šalių.

Pirmus tris mėnesius dabar jis sudaro 42 proc. (pagal naują tvarką sudarys 47 proc.), nuo ketvirto iki šešto mėnesio – 34 proc. (37 proc.).

Tuo metu Latvijoje darbo netekęs asmuo iš pradžių gauna 60 proc. buvusios algos, po to ši suma mažėja iki 45 proc. ir 23 proc. 7–9 mėnesiais. Estijoje 1–3 mėnesį žmogus gauna 50 proc., 4–9 mėnesį – 40 proc. buvusio darbo užmokesčio.

Dėl naujų mokesčių – skeptiškas

Tradicinę makroekonomikos apžvalgą pristatinėjęs G. Nausėda sakė, kad NT ir automobilių mokesčių, apie kuriuos pastaruoju metu vėl pradėta diskutuoti, pasekmės gali būti pražūtingos kai kurioms visuomenės grupėms.

„Jei didesniu NT ir automobilių mokesčiu ketinama finansuoti darbo mokesčių naštos palengvinimą, neutralaus arba palankaus šio reformos poveikio sulauks tik samdomi darbuotojai. Tuo metu pensininkai ir kitos darbinių santykių neturinčios visuomenės grupės patirs tik papildomas sąnaudas“, – kalbėjo ekonomistas.

Apžvelgdamas prieš artėjančius Seimo rinkimus politinių partijų paskelbtas programas, G. Nausėda pažymėjo, kad jos mėgina sužadinti rinkėjų simpatijas didesnėmis minimalaus mėnesinio (MMA) ir vidutinio darbo užmokesčio ambicijomis.

G. Nausėda taip pat pastebėjo, jog MMA ir vidutinio darbo užmokesčio „ant popieriaus“ santykis Lietuvoje jau pasiekė 50 proc.

„Be to, sparčiausiai iš Baltijos šalių artėjame prie 100 proc. neapmokestinamojo pajamų dydžio ir MMA santykio „idealo“, – sakė ekonomistas.

Šįkart SEB nepakeitė savo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozių. 2016 metais tikimasi, kad BVP augs 2,8 proc., o 2017 metais – 3,2 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (456)