Išmintingi sprendimai – tai laiku priimti sprendimai. Galime džiaugtis, kad gyvename istoriškai labai žemų palūkanų eroje, ir skaičiuoti trumpalaikę naudą, tačiau tuo pat metu turime suvokti, kad ši era kada nors baigsis. Istorinis palūkanų vidurkis siekia 4,5–5 proc., todėl jau gana ilgai tebesitęsianti palūkanų sausra dar gali trukti dvejus ar trejus metus, bet tik prasidėjus tvaresniam ne tik JAV, bet ir Europos atsigavimui situacija gali keistis. Kada tiksliai tai įvyks, atsakyti nelengva, bet tai nereiškia, kad apie tai neverta galvoti ar bent jau pabandyti apsidrausti.
Gitanas Nausėda
© DELFI / Kiril Čachovskij

Visų pirma tai aktualu valstybės lygmeniu. Nors šiandien Lietuvos užsienio skolos administravimo sąnaudos mažėja, ateityje jos ir vėl augs. Vienas būdų išvengti didelio smūgio – mėginti palankią skolinimosi aplinką priversti veikti savo naudai, tai yra perfinansuoti esamą skolą iš trumpesnių terminų į ilgesnius. Tada Lietuva gautų garantijų, kad, pasikeitus palūkanų normų tendencijoms, galės ilgą laiką naudotis tokiomis palūkanų normomis, dėl kokių ji sutarė ar dėl kokių buvo išleisti vertybiniai popieriai. Valstybei reikalingas racionalus valdymo principas, nes ji pati gali daryti įtaką savo skolinimosi sąnaudoms. Nors palūkanų pokyčiai bendri visai pasaulinei rinkai, yra veiksnių, galinčių pagerinti mūsų, kaip skolininkų, mokumo būklę. Patys esame savo likimo kalviai: Lietuvos atsakinga finansų politika lemtų mažą biudžeto deficitą arba subalansuotus valstybės finansus. Natūralu, kad kreditoriai į tokią valstybę žiūrėtų kur kas palankiau ir būtų pasirengę skolinti pigiau. Geriausias pavyzdys šioje situacijoje yra Graikija. Jos problemos dėl išbalansuotų viešųjų finansų neleidžia pasinaudoti žemų palūkanų rojaus pranašumais.

Žvelgiant į ateitį, biudžetą planuojantiems politikams norėtųsi palinkėti suvokti, kad mažėjant palūkanų normoms paskirstyti pinigus, sutaupytus dėl pingančio valstybės skolos administravimo, daug lengviau nei rasti pinigų biudžete, kai palūkanos pradeda augti. Todėl jau šiandien žvelgiant į ateitį būtų išmintinga numatyti resursus ir sukurti tam tikrą finansinį buferį, kad palūkanų augimas netaptų nemaloniu netikėtumu. Tai, kad kalbame apie gana didelius skaičius, akivaizdu iš Lietuvos valstybės skolos – Finansų ministerijos duomenimis, 2014 m. pabaigoje ji sudarė 53,774 mlrd. litų (15,586 mlrd. eurų). Taigi, 2 proc. išaugusios ar sumažėjusios palūkanos didina išlaidas arba leidžia sutaupyti per 1 milijardą.

Ne mažiau įžvalgūs turėtų būti ir Lietuvos piliečiai, nes ateityje turėtų brangti ir tipinės nekilnojamojo turto (NT) paskolos finansavimo išlaidos. Ir nors daugeliui būdinga mėgautis tuo, kas yra šiandien, ir negalvoti apie tolesnę ateitį, dažniausiai ta ateitis ateina su naujais ekonominiais ciklais ir pasikeitusiomis ekonominėmis sąlygomis. Todėl būtent tada, kai palūkanos yra istorinėse žemumose, ir yra geriausias metas galvoti apie paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis. O šiandien būtent tokios paskolos labai nepopuliarios. Ir tai galima paaiškinti – bent kol kas palūkanos mažėjo. Tačiau tuo pat metu reikia atsakyti į kitą klausimą – kiek dar jos gali mažėti, jei jau paniro žemiau nulio? Ir kiek dar laiko tokia situacija gali tęstis?

Taigi, šiandien situacija yra tokia, kad ateitį prognozuoti sunku, bet veikiausiai 2015–2017 m. gyvensime labai žemų palūkanų laikais. Europos centrinis bankas (ECB) naudosis visais svertais, kuriais tik įmanoma, kad atgaivintų kreditavimą ir ekonomikos plėtrą euro zonoje. Bet pasikliauti žemomis palūkanomis ir tikėtis, kad taip ilgą laiką, yra neprotinga. Juk ekonomika plėtojasi pagal verslo ciklus, ir šiuo metu esame tokiame verslo cikle, kai žemos palūkanos yra užprogramuotos. Tačiau tai nereiškia, kad neateis tokia stadija, kai atsigaunant ekonomikai ECB imsis veiksmų ir gana staigiai pradės kelti palūkanų normas. Toks veiksnys darys įtaką tarpbankinėms palūkanų normoms ir galop – paskolų normoms. Būtų gerai, kad Lietuvoje tokia situacija netaptų nemaloniu netikėtumu verslui ir žmonėms.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (130)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Loterijų asociacija: nauji reikalavimai gali užkirsti kelią Lietuvoje rengti loterijas „Eurojackpot“ ir „Vikinglotto“ (48)

Nauji reikalavimai loterijų organizatoriams, kuriais siekiama mažinti loterijų prieinamumą ir...

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (13)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (10)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (130)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (44)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (24)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1140)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (6)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (324)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (3)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (14)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...