SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, atsakydamas į pagrindinio naujienų portalo DELFI skaitytojų klausimus, paaiškina, kodėl yra susiformavę tokie skirtumai.
„Kalba eina ne tik apie produktyvumą siaurąja šio žodžio prasme, bet ir apie vertės kūrimo problemą. Deja, Lietuvos įmonės, negalėdamos pasigirti stipriais prekių vardais, atiduoda didelę vertės dalį pripažintiems prekių ženklams ir tenkinasi mažąja vertės dalimi“, - dėsto G. Nausėda.
Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje darbo našumas per valandą 2014 m. augo 0,9 proc. per metus, kai Europos Sąjungoje darbo našumas augo lėčiau: 0,3 proc. per metus.
Kainos panašios, o atlyginimai – toli gražu
Kartu G. Nausėda paaiškino, kodėl Lietuvoje kainos sparčiau vejasi Vakarų Europos vidurkius nei atlyginimai.
„Atlyginimų skirtumus atskirose šalyse lemia ir darbo efektyvumas, ir gebėjimas kurti pridėtinę vertę. O kainų lygį vieningoje rinkoje suvienodina laisvo prekių judėjimo per sienas principas. Todėl neturtingesnės šalys priverstos susitaikyti tam tikrą laikotarpį su mažesniu atlyginimų lygiu negu ekonominėje bendrijoje, tuo tarpu kainų skirtumai atskirose šalyse nėra tokie ryškūs, - kalbėjo G. Nausėda. - Atlyginimų suartėjimo procesas išsivysčiusiose ir neturtingesnėse valstybėse yra daug metų trunkantis procesas.
Šiemet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekia 543,6 eurų (1 877 litų), o „ant popieriaus“ - 699,8 eurų (2 416 litų). Minimali mėnesio alga (MMA) nuo liepos 1 d. didėja iki 325 eurų (1 122 litų).
Ekonomisto buvo prašoma įvertinti, ar Lietuvoje yra tinkamas vidutinio darbo užmokesčio ir MMA santykis, kuris šiuo metu siekia apie 46 proc.
„40-50 proc. MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis yra pakankamai normalus dalykas. Svarbu, kad ši riba nebūtų perkelta 60-70 proc. link, kas pakirstų darbo užmokesčio motyvacinę funkciją“, - mano G. Nausėda.
Paklaustas, kiek galėtų būti protingiausia padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris dabar yra 166 eurų per mėnesį, jei vaikų neturinčio gyventojo pajamos neviršija 290 eurų per mėnesį.
„Idealas – NPD susilyginimas su MMA ir principo, kad didėjant MMA, didėja ir NPD, laikymasis“, - sakė G. Nausėda.
„MMA pasekmes gamybos sąnaudoms galima kompensuoti darbo našumo didėjimo sąskaita, todėl būtina investuoti į naujas technologijas ir siekti didesnio darbo efektyvumo“, - priminė ekonomistas.
Klausiamas, ar atlyginimų skirtumas didžiąja dalimi yra susietas ne su įmonės veiklos rezultatais, o si verslo kultūra, G. Nausėda su tuo iš dalies sutiko.
„Teisybė yra kažkur per vidurį. Viena vertus, galimybes mokėti didesnius atlyginimus lemia įmonės finansiniai rezultatai, bet negalima nuneigti ir verslo kultūros įtakos atlyginimų skirtumams. Pavyzdžiui, užsienio kapitalo įmonės Lietuvoje mažiau linkusios mokėti atlyginimus vokeliuose ir dažnai moka didesnius vidutinius atlyginimus“, - dėstė jis.
Paklaustas, ar pritartų požiūriui, kad įmonėje didžiausio ir mažiausio atlygio skirtumas turėtų būti ne didesnis nei 3-4 kartai, G. Nausėda tam nepritarė.
„3-4 kartai yra akivaizdžiai per mažas skirtumas, kadangi jis neleidžia darbo užmokesčiui atlikti skatinamosios funkcijos. Vadovų didžiulių atlyginimų išsikišimą turėtų stabdyti patys akcininkai, jei jie yra socialiai atsakingi“, - mano jis.
Panaikinus pensijas – vargšai nuskurs
Ekonomistas prašytas paaiškinti, ar vertėtų visiškai panaikinti valstybinių pensijų sistemą.
„Pensijų sistemos nebuvimas gali palikti be grašio tuos žmones, kurie renkasi kelią maksimizuoti savo gerovę šiandien ir negalvoja apie ateitį. Be to, pensijų sistema yra tam tikra visuomenės solidarumo išraiška, kuri leidžia turtingesniems visuomenės nariams prisidėti prie neturtingesnių visuomenės narių gyvenimo standarto“, - sakė jis.
Skaitytojui paklausus, kaip išgyventi už 158 eurus (545,5 litų) pensijos turint 32 metų darbo stažą, G. Nausėda atsakė, kad be natūrinio pagalbinio ūkio tokį gyvenimą įsivaizduoti yra sunku.
Ekonomisto nuomone, nors Lietuvos visuomenė, kaip ir daugelio ES valstybių, sensta, Lietuvoje palaipsniui didės imigruojančios darbo jėgos svoris.
„Labai tikėtina, kad imigruojanti darbo jėga nebus pagyvenę žmonės. Taigi demografinė Lietuvos padėtis gali keistis, nes veikiausiai keisis ir gyventojų tautinė struktūra“, - gerų naujienų būsimiems pensinio amžiaus žmonėms pažėrė G. Nausėda.
G. Nausėda įžvalgomis apie Lietuvos makroekonomikos raidą dalijosi tiesioginės DELFI TV konferencijos metu, o vėliau atsakė į tuos skaitytojų klausimus, kuriems nepakako laiko tiesioginio eterio metu.
