2008 m. prasidėjusi pasaulinė finansų krizė Lietuvos ekonomiką užklupo ne itin gerai pasirengusią. 2004–2007 m. nekilnojamojo turto rinkoje formavosi kainų burbulas – jis ir lėmė hipertrofuotą statybos sektoriaus aktyvumą. Į šios rinkos dalies skatinimą orientuota bankų kreditavimo politika lėmė labai didelį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempą, tačiau prasidėjus krizei daug namų ūkių ir įmonių nebegalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
Gitanas Nausėda
© DELFI / Valdas Kopūstas

Rinkimų ciklas tik dar labiau padidino ekonominės politikos procikliškumą (išlaidumą) – prieš pat 2008 m. parlamento rinkimus buvo priimtas populistinis sprendimas padidinti senatvės pensijas, po kelių mėnesių jį teko atšaukti ir apkarpyti socialines išmokas. Buvo prarasta ne tik brangaus laiko reformai įgyvendinti, bet ir investuotojų bei gyventojų pasitikėjimas socialinės apsaugos sistema.

Jau krizės išvakarėse valdžia ėmėsi tam tikrų žingsnių, kad atvėsintų nekilnojamojo turto rinką, pavyzdžiui, panaikino mokesčių paskatas įsigyjant naują būstą. Vis dėlto esminius ekonomikos stabilizavimo sprendimus jai teko priimti 2009–2010 metais. Buvo pakelti mokesčiai ir sumažintos viešosios išlaidas. Nors ši politika ir šiandien vertinama prieštaringai, ji padėjo sumažinti valstybės priklausomybę nuo paskolų ir sudaryti tvirtą makroekonominį pamatą šalies verslo plėtrai.

Pasibaigus krizei, BVP kilimą iš pradžių garantavo daugiausia eksporto sektorius. Nemažos viltys išjudinti statybos ir nekilnojamojo turto verslą buvo dedamos į masinį daugiabučių namų renovavimą, tačiau dėl koncepcinių trūkumų jis neatliko savo vaidmens ir šios programos įgyvendinimą teko atidėti keleriems metams. Aukštas nedarbo lygis lėmė realaus darbo užmokesčio mažėjimą, o tai ribojo perkamąją galią vidaus rinkoje.

Stringant vidaus rinkos atsigavimui, į eksportą orientuotos įmonės pademonstravo nepaprastus gebėjimus ir tikrąją šalies verslo jėgą. Daugelis jų sugebėjo didinti pardavimo rinkos dalį sąstingio apimtose Vakarų Europos šalyse, o eksportas į kylančią Rusijos rinką kelerius metus iš eilės augo po keliasdešimt procentų per metus. To nebūtų pavykę padaryti be radikalių gamybos ir darbo organizavimo pertvarkų, kurios garantavo verslo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

2013 m. pirmą pusmetį pasiektas santykinis eksporto ir vidaus rinkos balansas, kuriant šalies BVP. Viena vertus, euro zonos nuosmukis ir Rusijos ekonomikos problemos lėmė natūralų Lietuvos eksporto augimo lėtėjimą. Kita vertus, šalies viduje sustiprėjo užimtumo ir vidutinio darbo užmokesčio kilimo tendencijos.

Žvelgiant į artimiausios ateities Lietuvos ekonomikos perspektyvą, lemtingas tampa investicijų proveržio klausimas. 2012 m. ir 2013 m. pradžioje verslo investicijų procesas beveik sustojo, bendrovės laukė naujų optimistinių rinkos signalų.

Akivaizdu, kad tęsti tokią lūkuriavimo politiką nebėra prasmės. Pirma, gamybos pajėgumai jau naudojami beveik tokiu pačiu intensyvumu kaip prieš krizę. Antra, bręsta investicijų į technologinį atnaujinimą poreikis. Kelerius metus iš eilės šalies įmonės garantavo savo konkurencingumą, mažindamos gamybos sąnaudas, tačiau, žvelgiant į ateitį, šis verslo plėtros modelis tampa neperspektyvus. Būtina investuoti į naujus įrenginius bei technologijas ir taip mažinti sąnaudas, tenkančias produkcijos vienetui. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos verslas neišsivers be užsienio investicijų, nes jos ne tik suteikia finansinę paspirtį, bet dažniausiai atneša ir neįkainojamą praktinę patirtį.

Valdžios priedermė esant tokiai situacijai – garantuoti verslo sąlygas, kurios viliotų ne investicijų plaštakes, tai yra simbolinio dydžio kapitalą investuojančias bendroves, siekiančias pasinaudoti specialiai joms suteiktomis privilegijomis, o ilgalaikius plėtros planus puoselėjančias šalies ir užsienio bendroves. Šiame kontekste potencialūs investuotojai turėtų stebėti politikų veiksmus darbo rinkos ir mokesčių srityje (pirmiausia tiesioginių mokesčių – gyventojų pajamų ir įmonių pelno – pokyčius).

Euro įvedimas 2015 m. yra ne tik būdas dar labiau padidinti Lietuvos investicinį patrauklumą, bet ir galimybė pasitikrinti, kaip nuosekliai gebame siekti užsibrėžtų tikslų. Be to, Mastrichto konvergencijos kriterijų laikymasis yra savaiminė vertybė, atspindinti tvirtą šalies makroekonominę sveikatą. Svarbu, kad jų vykdymas nebūtų proginis, tai yra kad įvedus eurą jie nebūtų nublokšti į šoną kaip nereikalingas suvaržymas.

G. Nausėda. Lietuvos ekonomika: krizės pamokos išmoktos
© .
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Į Paryžių vėl plūsta turistai (3)

Į Paryžių vėl grįžta turistai, po teroristinių išpuolių vengę Prancūzijos sostinės....

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (313)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Lietuvos „Gjensidige“ šiemet patyrė 3,4 mln. eurų nuostolių (11)

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (52)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (50)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Top naujienos

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (2)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (341)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

Lietuvos bankas persikels iš prabangaus pastato: specialistai įvardija vienintelį jo privalumą (17)

Lietuvos bankui paskelbus, kad išsikraustys iš pačiame miesto centre esančių pastatų į...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (56)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (8)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Šiaurės Korėjoje savo noru gyvenęs JAV karys: apie mirtį pranešta tik po metų (22)

Sūnūs patvirtino, kad dar 2016 metais nuo insulto mirė paskutinis Šiaurės Korėjoje gyvenęs JAV...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (313)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Nuo dukrytės gimimo iki bilieto į Europos čempionatą: geresnės vasaros naujokas negalėjo tikėtis (3)

Pirmadienio vakarą komandos draugai Eimantą Bendžių sveikino su dukrytės gimimu, o jau po paros...

Kerintis atsisveikinimas su vasara: vėjyje ir L. Somovo muzikoje plazdanti Jazzu svaigino tūkstančius (23)

Antradienio vakarą į Vilniaus Universiteto botanikos sodą renkasi minios Leono Somovo ir Justės...