Analizuojant apklausų duomenis matyti, kad 2014 m. daugiausiai naujų darbo vietų smulkios ir vidutinės įmonės planuoja sukurti Estijoje – tokių planų turi 26 proc. apklaustųjų.
Lietuvoje šio segmento įmonėse naujų darbo vietų planuojama mažiau, apklausa parodė, kad samdyti daugiau žmonių planuoja 22 proc. apklaustųjų. Latvijoje verslininkų optimizmas dėl naujų darbo vietų yra mažiausias ir siekia 14 proc.
„Yra tam tikras subjektyvumo veiksnys, mes dažnai kalbame apie estišką, latvišką ir lietuvišką mentalitetą, kad galbūt estai visada į viską žiūri pozityviai, net tada, kai galbūt lietuvis į situaciją žiūrėtų šiek tiek atsargiau, - pozityvumą Estijoje paaiškino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. - Kaip ten bebūtų, makro indikatoriai rodo, kad Lietuva per pastaruosius
10 metų pasistiebė prie ES vidurkio daugiau negu tai padarė Estija ir
Latvija."
Pasak jo, Latvija ir Estija nuėjo paslaugų ekonomikos kūrimo keliu, kai Lietuvoje buvo išsaugota tradicinė apdirbamoji pramonė, o ji padeda atsispirti blogoms ekonomikos tendencijoms. G. Nausėdos manymu, tai lėmė, kad 2009-2010 m. Lietuvoje ekonominė krizė buvo trumpesnė ir lengvesnė: fiksuotas mažesnis BVP nuosmukis.
„Štai kodėl Lietuva per tą dešimtmetį nuo įstojimo į ES pasistiebė labiausiai ir šiuo metu praktiškai konkuruoja su Portugalija ir Graikija“, - sakė G. Nausėda.
Dauguma įmonių Baltijos šalyse planuoja išsiversti su turimais resursais, Estijoje taip atsakė 69 proc. smulkių ir vidutinių įmonių darbdavių, Lietuvoje - 75 proc., o Latvijoje – 83 proc.
Anot SEB banko, tai rodo, kad didelių sukrėtimų Baltijos šalių darbo rinkose šiais metais nebus.
Darbo vietas lemia įmonių investicijos
Pasak SEB Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos, Estijoje bendrovės yra optimistiškiausios dėl apyvartų augimo, todėl planuoja ir investicijas – atitinkamai ir naujas darbo vietas.
„Estija yra į eksportą orientuota rinka ir galime pasakyti, kad jie savo pramonės pajėgumus yra išnaudoję maksimaliai. Mes manome, kad pramonė yra viena patraukliausių sričių investicijoms. Antrasis sektorius – nekilnojamasis turtas (NT), kur matoma didesnė paklausa tiek komerciniams, tiek privačiam NT“, - komentavo jis.
Estijoje šiemet apyvartos augimo tikisi 25 proc. įmonių, Lietuvoje – 19 proc., o Latvijoje – 13 proc.
„Jeigu kalbėtume apie Latviją, paveikslas yra visai kitoks, nes trečdalis įmonių planuoja investicijas, o tai rodo, kad įmonės yra susirūpinusios dėl savo augimo potencialo. Tačiau mes vis tiek manome, kad su ES parama investicijos Latvijoje ims sparčiau augti 2014 m. antroje pusėje“, - sakė V. Doveika.
Kalbėdamas apie Lietuvą, V. Doveika komentavo, jog bankas yra pastebėjęs, kad Lietuvoje paskolų poreikis buvo pakankamai nedidelis, tačiau šalyje galiausiai investuoti turės tos įmonės, kurios nori plėsti savo pajėgumus.
„Svarbu paminėti, kad NT ir statybos sektoriai (Lietuvoje – DELFI) yra optimistiškai nusiteikę dėl apyvartų augimo, - dėstė V. Doveika. - Matome, kad investicijos planuojamos ir Lietuvoje, tiesa, pakankamai nuosaikiai.“
Lietuvoje fiksuota, jog daugiausiai įmonių nurodė, kad neturi planų investuoti. Jei Estijoje investicijų planų neturėjo 17 proc. įmonių, Latvijoje jų buvo 31 proc., o Lietuvoje – 35 proc.
Tačiau V. Doveika primena, kad svarbu ne tik procentinė išraiška, bet ir pokytis: jis sako, jog Latvijoje ir Estijoje investicijų planų turinčių įmonių sumažėjo, o Lietuvoje iš esmės nepasikeitė.
Apibendrindamas pastaruosius penkerius metus, V. Doveika konstatavo, kad šiuo metu Baltijos šalių smulkios ir vidutinės įmonės nusiteikusios gerai.
