G. Nausėdos žodžius pagrindžia ir oficiali statistika. Praėjus 7 metams nuo tada, kai motinystės (tėvystės) pašalpos buvo pastebimai padidintos, į pirmą klasę einančių mokinių skaičiai auga.
Švietimo ir mokslo ministerija skaičiuoja, kad 2013 metais pirmokų buvo 23 tūkst., 2014 metais – 24 tūkst., 2015 metais – 29 tūkst., t. y. po 1 tūkst. daugiau kasmet.
Pasigenda reformų
Apie šiuo metu dėl mokytojų streiko aktualią temą kalbėta trečiadienį Vilniuje surengtoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje.
Joje R. Šadžius pristatė Lietuvos ekonomikos perspektyvas ir Vyriausybės planus 2016 metams.
„Kol kas nėra pagrindo tvirtinti, kad ekonomikoje yra giluminių nestabilumų“, – sakė jis.
R. Šadžius kalbėjo, kad tiek Lietuvos, tiek euro zonos ekonomikai šiuo metu augti labiausiai padeda pigi nafta, atpigęs, eksportuotojams padedantis euras ir žemos palūkanų normos.
Jis taip pat priminė, kad norėtų matyti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą kasmet, tačiau pridūrė, kad kol kas tai nenusimato.
„Nedarbas Lietuvoje mažėja dėl emigracijos ir dėl naujų darbo vietų kūrimo, – pripažino R. Šadžius. – Beje, atlyginimai privačiame sektoriuje vis dar mažesni nei viešajame, tačiau to priežastimi gali būti vadinamieji „vokeliai“.“
Savo ruožtu G. Nausėda komentavo, kad pastaruoju metu vyriausybė įtakos šalies ekonomikai beveik neturėjo.
„Po 2009 metų rinkimų tartum pasikeitė netgi ideologinė valdančiųjų partijų kryptis, tačiau jos iš esmės ir toliau vykdė tą pačią ekonominę politiką“, – sakė jis.
Ekonomistas priminė, kaip neigiamai dabartiniai valdantieji kalbėjo apie konservatorių įvykdytą naktinę mokesčių reformą, bet patys įgyvendino tik kosmetinio pobūdžio mokestinius pasikeitimus.
„Ir tai yra gerai, nes jei prieš artėjančius Seimo rinkimus atsirastų partijų, kurios kalbės apie savo egzotiškus pasiūlymus, dėl to baimintis labai nereikėtų, – sakė jis. – Atėję į valdžią politikai pasikeičia. Pavyzdžiui, Alexis Tsipras Graikijoje, kuris (buvo maištininkas), o dabar yra reformatorius.“
G. Nausėda taip pat atskleidė, kad asmeniškai dėl Lietuvos ekonomikos augimo 2016 metais yra nusiteikęs šiek tiek pesimistiškiau nei jo atstovaujamas SEB bankas, kuris prognozuoja 2,8 proc. augimą.
„Tai siečiau su ketvirtuoju 2015 metų ketvirčiu, kuris parodė, kad toli gražu ne viskas Lietuvos ekonomikoje – kaip sviestu patepta: statybų sektoriaus augimas akivaizdžiai sulėtėjo, vidaus prekybos tam tikri pokyčiai man nelabai patinka, nes nepirmojo būtinumo prekių paklausa nebeauga tokiais tempais kaip anksčiau“, – aiškino jis.
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pagrindinė Lietuvos problema yra tai, kad rinkėjai nebaudžia politikų už tai, ko jie nepadaro.
„Labai sunku įvertinti tai, kas nebuvo padaryta – ką praradome dėl neįgyvendintų reformų“, – sakė jis.
Ekonomistas tvirtino, kad dabar yra palankus metas reformoms, kurias įgyvendinus, vėliau bus galima raškyti vaisius, kaip dabar tai daro Estija ir netgi Latvija.
