G. Nausėda: euro klausimas Lietuvai gali brangiai kainuoti

 (179)
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad šalies politikų neapsisprendimas dėl euro įvedimo gali brangiai kainuoti. Pasak jo, įmonės, tikėdamosi euro sulaukti 2015 m., jau tam rengiasi ir investuoja į informacines technologijas. Tačiau šios investicijos gali sudegti, jeigu euro Lietuva 2015 m. neįsives.
Gitanas Nausėda
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad verslo bendrovės šiuo metu jau investuoja į informacines technologijas, rengdamosi euro įvedimui 2015 m. Tai ką – tie pinigai yra metami į kažkokią šiukšlių dėžę? Jeigu, sakykime, metų eigoje išaiškės, kad euras vis dėlto bus neįvestas, juk viskas sensta, jeigu tie pinigai bus įdėti ir euras atidėtas kažin kiek laiko, tai, be abejo, paskui reikės jau investuoti į kitas informacines technologijas“, – sakė G. Nausėda.

Ekonomistas pabrėžė, jog klaidinga galvoti, kad į euro zoną mes galime įstoti bet kada. G. Nausėdos teigimu, tokio šanso kaip kitąmet vėliau gali tekti ilgai laukti.

„Mes įsivaizduojame, kad euro įvedimas yra, jeigu kalbant krepšinio terminais, kažkoks trijų metrų skersmens krepšinio lankas, į kurį kamuolį gali įmesti bet kada. Šiandien nenoriu, įmesiu rytoj... Bet juk taip nėra. Mes šiuo metu turime tikrai labai neblogas sąlygas patekti į euro zoną tiek dėl infliacijos, tiek dėl valstybės skolos, tiek dėl net biudžeto deficito, o rytoj nėra jokių garantijų, kad pasaulyje infliacija neišaugs, Europoje infliacija neišaugs, Lietuvoje infliacija neišaugs... Ji gali išaugti ir mums gali būti labai sunku į tą korsetą įsisprausti 2015 ar 2016 m.“, – perspėjo G. Nausėda.

Jis įžvelgė ir dar vieną esminę įsisenėjusią Lietuvos politikos problemą – nesugebėjimą apsispręsti dėl strateginių klausimų.

„Būtent tai ir yra turbūt pagrindinė Lietuvos problema, čia jau politikos turbūt problema, kad mes į viską žiūrime iš atvėsusių cepelinų pozicijos. Kitaip tariant, gal reikia, bet gal ir ne, gal norim, bet gal ir ne... Tai mes taip nieko ir nepadarom: nei energetikos sistemoje, nei euro įvedime, nei kažkuriose kitose srityse. Mes, tiesą sakant, neužsibrėžiame sau jokių kietesnių tikslų ir nemėginame dėt visų pastangų tiem tikslam įgyvendinti. Aš matau čia kaip struktūrinę įsisenėjusią Lietuvos politikos problemą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Visą laidos „Atviras pokalbis“ įrašą galite rasti čia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

TVF: Graikijos skola turi būti restruktūrizuota, o ne nurašyta (2)

Graikijos skola turi būti restruktūrizuota, o jos nurašymas šiuo metu nereikalingas, trečiadienį pareiškė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde.

Įvardijo, kas labiausiai kelia grėsmę Lietuvos ekonomikai (77)

Lietuvos ekonomika šiemet augs daugiau nei pernai, tačiau jai kelia grėsmę didėjanti nelygybė bei darbingo amžiaus žmonių mažėjimas. Taip per Europos Komisijos (EK) parengtos Lietuvos ekonomikos iššūkių analizės pristatymą sakė EK ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega.

Feisbuke sukčiai prisidengė turtingiausio lietuvio vardu ir veidu (26)

Internetas pilnas viliojančių pasiūlymų, kaip neva greitai galima užsidirbti daug pinigų, tapti turtuoliu. Internetiniai sukčiai neretai klaidinančius pasiūlymus kuria ir pažeidžiant kitų asmenų teisės, nelegaliai pasinaudojant jų tapatybėmis ar nuotraukomis.

Teismas atmetė „Icor“ reikalavimus stabdyti nacionalinio stadiono konkursą (12)

Vilniaus apygardos teismas atmetė koncerno „Icor“ bendrovės „Axis Industries“ reikalavimą laikinai stabdyti Vilniaus savivaldybės skelbtą nacionalinio stadiono viešosios ir privačios partnerystės konkursą.

Pernai sparčiausiai darbuotojų skaičių didino „Lidlas" (9)

Pernai, lyginant su 2015-aisiais, dirbančiųjų Lietuvos įmonėse padaugėjo vos ne 19 tūkstančių, rašoma „Creditreform Lietuva“ pranešime spaudai.