SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda prisipažino, kad penktadienį paskelbtas Rusijos centrinio banko sprendimas sukėlė juoką, tačiau pro liūdesio ašaras.

„Manau, kad Rusijos centrinis bankas tokiu sprendimu rodo, kad ir toliau blaškosi, - teigė ekonomistas. - Esant naujai centrinio banko vadovei matome, kad bankas laikosi spontaniškos ir sunkiai prognozuojamos politikos. Sprendimai kartais sunkiai paaiškinami logika, nes prieš tai buvo nuspręsta daryti atvirkščiai (palūkanas didinti – red.). Rinkos turėtų būti ganėtinai įsitempusios ir laukia, o kas bus dabar, nes tikriausiai greitai vėl bus naujų žingsnių iš centrinio banko pusės“.

G. Nausėdos neįtikino ir oficialus Elviros Nabiulinos vadovaujamo Rusijos centrinio banko paaiškinimas dėl stebinančio sprendimo. Pasak jo, paaiškinimas, kad prieš tai buvo prioritetas skiriamas Rusijos rublio palaikymui, o dabar svarbiausia – ekonomikos skatinimas ir kreditavimo pagyvinimas, kelia dar daugiau klausimų.

Pirmiausia SEB banko ekonomistas abejoja, ar bazinės palūkanų normos sumažinimas 2 proc. punktais pagyvins kreditavimą.

„Aišku, kad komercinių bankų rinkoje skolinamasi ne už 15 proc. ar 17 proc., bet veikiausiai palūkanų normos prasideda nuo 30 proc. - tai tris kartus daugiau nei infliacija šiuo metu Rusijoje“, - kalbėjo G. Nausėda.

Taip pat ekonomistas svarstė, kodėl Rusijos centrinis bankas taip greitai pakeitė savo mąstymą ir nuo rublio kurso palaikymo persimetė prie ekonomikos skatinimą didinančių sprendimų.

„Ar galėjo prioritetas pasikeisti per porą ar tris savaites? Centrinių bankų veikloje dažniausiai prioritetai nesikeičia keletą metų, o čia staiga pasikeičia per porą savaičių. Tai kelia labai daug klausimų ir abejonių“, - kalbėjo pašnekovas.

Todėl G. Nausėda siūlė paaiškinimų ieškoti politikoje.

„Tikriausiai Rusijos centrinis bankas patiria milžinišką politinį spaudimą ir tas spaudimas yra nukreiptas pirmiausia į tai, kad Rusijos ekonomika ritasi į recesiją, o centrinis bankas pasitinka recesiją su teigiamomis realiomis palūkanų normomis (bazinės palūkanų normos-infliacija) – apie +5 proc. Tuo metu skatinančiai politikai realios palūkanų normos turėtų būti apie 0 arba net neigiamos. Taigi, šiuo atveju jos turėtų būti gerokai mažesnės“, - komentavo ekonomistas.

Būtent dėl kylančių daug logiškų klausimų, pasak G. Nausėdos, Rusijos centrinio banko sprendimas sulaukė nemalonios reakcijos rinkose: po sprendimo paskelbimo iškart krito Rusijos rublio kursas.

„Tai rodo, kad rinka tokiu aiškinimu nepatikėjo. Ir tuo labiau nepatikėjo perspektyvomis, kad greitai bus stabilizuota ekonominė situacija“, - pridėjo ekonomistas. Eksperto nuomone, didelių pokyčių toks Rusijos centrinio banko sprendimas šalyje neturės: rinka ir toliau lauks, kokį naują ir galbūt netikėtą žingsnį žengs centrinis bankas.

Primename, kad dar pernai gruodį Rusijos centrinis bankas palūkanų normą padidino 6,5 proc. punkto. Esant Rusijoje nepalankioms sąlygoms naftos rinkoje bei vis dar galiojančioms sankcijoms iš Vakarų, šalyje prasidėjo staigi infliacija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (464)