Britanijos teismui teks tikrai nelengva užduotis, nes formaliai nors aukščiausias suverenas šalyje yra parlamentas, „Brexitu“ užsiima vyriausybė ir ji vadovaujasi 400 metų senumo vykdančiosios valdžios privilegija – nuo tų laikų tebegaliojančiomis karališkomis teisėmis.
Tai teisė be parlamento pritarimo spręsti įvairius svarbius klausimus, kuri tais laikais priklausė karaliams.
Ieškinį teiksianti verslininkė G. Miller sako, kad tai neatitinka dabartinės Britanijos konstitucijos.
„Tik parlamentas gali suteikti ar atimti žmonių teises. Aktyvavus 50-ąjį straipsnį, neišvengiamai žmonių teisės bus apribotos. Taigi kreipiamės į teismus ir, manau, būtent teismai privalo išaiškinti, kaip galime išstoti iš Europos Sąjungos.
Gal ir ne visiems britams rūpi, kad jie vyriausybės pastangomis praras teisę rinkti Europos Parlamentą bei galimybę dalyvauti kituose Europos reikaluose, bet teisininkai ir politologai pripažįsta, kad yra tam tikra pilkoji zona“, – tikina verslininkė.
G. Miller „Sky News“ sakė: „Mes turime suverenų parlamentą. Turime funkcionuojančią demokratiją. Dabar mes teigiame, kad negalime grįžti į XIX ar XVIII amžiaus politiką, kai vyriausybės gali imti viršų parlamento atžvilgiu ir atimti žmonių teises, kas nutiks mums palikus ES. Man atrodo, kad tai labai pavojinga“.
Prie verslininkės prisijungs kiti susirūpinę piliečiai – teisine kalba „suinteresuotos šalys“ – ir teisme vieni prieš kitus susirems geriausi šalies teisininkai.
Generalinis prokuroras Jeremy Wrightas atstovaus vyriausybei, teigdamas, kad referendumo rezultatai privalo būti gerbiami, o karališkoji prerogatyva reiškia, kad norint inicijuoti 50-ąjį straipsnį nereikia jokio parlamento balsavimo ar kitų jo veiksmų.
Ministrai suskubo apkaltinti šios bylos iniciatorius mėginimu sužlugdyti „Brexit“.
Politologas Andrew Blickas tvirtina, kad net jei kažkas yra legalu, tai nebūtinai atitinka Konstituciją.
„Jei vyriausybė gali taip elgtis, tam tikra dalis žmonių teisme ar už jo ribų gali pasakyti, kad taip elgtis nereikėtų. Ir galiausiai nesvarbu, kokiu įstatymu bus pasiremta, pagal Konstituciją parlamentas turėtų būti labiau įtrauktas į šį procesą, nei to nori dabartinė vyriausybė“, – sako politologas.
Vakarykščiai debatai parlamente dar labiau išryškino problemas, su kuriomis susidūrė premjerės Theresos May vyriausybė.
Leiboristų lyderis Jeremy Corbinas piktinosi, teigdamas, kad ši vyriausybė „neturi jokios derybų dėl „Brexit“ strategijos“.
„Mes gerbiame Britanijos žmonių sprendimą palikti Europos Sąjungą, bet ši vyriausybė neparuošė jokių „Brexit“ planų, neturi jokios derybų dėl „Brexit“ strategijos, nesiūlo jokio aiškumo ir skaidrumo – ir jokių galimybių įvertinti tokios strategijos kūrimo procesą. Ant kortos – milijonų mūsų žmonių darbai ir pajamos, svaras krinta, verslas sunerimęs, o vyriausybė atsakymų neturi“, – teigė J. Corbinas.
Kol kas opozicija tiesiogiai nereikalauja balsavimo dėl „Brexit“ parlamente, bet spaudimas konservatoriams pradėti rimtai diskutuoti šį svarbų reikalą Atstovų rūmuose didėja, be to, daug kas priklausys nuo būsimo teismo sprendimo „Brexit“ byloje.
Konservatorių atstovas parlamentaras Bernardas Jenkinas, pirmininkaujantis Viešojo administravimo ir konstitucinių reikalų komitetui, tvirtina, kad „sutarties klausimai visada buvo sprendžiami karališkosios prerogatyvos“, o 50-asis straipsnis ir yra sutarties klausimas.
Jis pridūrė: „Tarp tų, kurie dalyvauja teismo byloje, yra daugybė žmonių, norinčių sužlugdyti JK pasitraukimą iš Europos Sąjungos ar palaikyti pusinio pasilikimo ir pusinio išėjimo sprendimą. Manau, jie nori vilkinti agoniją ir netikrumą, kai verslas iš tikrųjų nori tikrumo ir aiškios krypties. Manau, kad būtent dėl to vyriausybė priešinasi tam“.
Byla Aukštesniajame teisme bus nagrinėjama tris dienas, tačiau turint omenyje jos konstitucinę svarbą, beveik neabejojama, kad iki metų pabaigos ji pasieks Aukščiausiąjį teismą. Jeigu teisėjai nuspręs, kad privalomas balsavimas parlamente, tuomet išaugs tikimybė, kad parlamentarai nepaisys referendumo rezultatų.
Dauguma parlamentarų pasisakė už JK pasilikimą Europos Sąjungoje, todėl jie gali balsuoti už išstojimo proceso blokavimą, nors dauguma balsavimo teisę turinčių britų pasisakė už išstojimą.
Taigi, teismai ateinančiomis savaitėmis gali politiką labai apsunkinti.
