G. Kubiliūnaitė. Keičiasi įmonių bankroto teisinis reglamentavimas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Įmonių bankroto įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus 2016 metų sausio 1 dieną keisis įmonių bankroto proceso teisinis reguliavimas. Įstatymo pataisomis siekiama paspartinti įmonių bankroto procesus bei padaryti juos skaidresnius ir efektyvesnius.
Greta Kubiliūnaitė
Greta Kubiliūnaitė

Kokie įstatymo pakeitimai numatyti:

1. Panaikinamas vienas iš pagrindų pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo – viešas įmonės paskelbimas arba kitoks pranešimas kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme numatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją ir likvidatorius.

2. Įtvirtinama pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne tik įmonės vadovui, bet ir kitam asmeniui pagal kompetenciją. Kitas asmuo pagal kompetenciją, tai – asmuo, kuris pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kitaip tariant, tai gali būti įmonės akcininkas. Be to, įstatymo pataisomis įtvirtinami ir terminai, per kuriuos, įmonei tapus nemokiai, atsiranda pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo: ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Nesilaikant šios pareigos ar praleidus numatytus terminus, įstatymu numatomos teisinės pasekmės (taikoma administracinė atsakomybė – skiriama bauda).

3. Įstatymo pataisomis įtvirtinama teisė ne tik teismui savo iniciatyva, bet ir administratoriaus arba įmonės kreditoriaus, kurio teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (jei šis asmuo nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nesuteikė informacijos ar kitaip trukdė bankroto procedūroms bei kitais įstatyme nustatytais atvejais).

4. Nustatoma, kad ne tik nekilnojamasis ir įkeistas turtas bankroto proceso metu parduodamas iš varžytinių, bet ir turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą (9,5 tūkst. eurų).

5. Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, administravimo išlaidų sąmata turės būti tvirtinama ir keičiama, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Šie rekomendaciniai dydžiai bus nustatomi įvertinus per praėjusius 3 metus baigtų bankroto procesų faktinius administravimo išlaidų dydžius bei atsižvelgiant į įstatyme nurodytus įmonę apibūdinančius kriterijus (pavyzdžiui, įmonės dydį, veiklos pobūdį). Tiesa, rekomendaciniai bankroto administravimo išlaidų dydžiai galės būti viršyti, tačiau tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritars administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Vyriausybė bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius turi nustatyti iki 2016 metų balandžio 30 dienos.

6. Administratoriaus atlyginimas bus nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles. Administratoriaus atlyginimas bus siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklausys nuo bankroto procedūros trukmės.

Taigi Įmonių bankroto įstatymo pataisomis siekiama spartinti įmonių bankroto procesą, nustatant terminus, už kurių nesilaikymą gresia atsakomybė ne tik įmonės vadovui, bet ir kitam asmeniui pagal kompetenciją. Įmonės vadovui gali būti apribota teisė eiti vadovo pareigas, jei jis nesilaikė terminų, nesuteikė informacijos ar kitaip trukdė bankroto procedūroms.

Įstatymo pataisomis reglamentuojama aiškesnė įmonės turto pardavimo varžytinėse bei bankroto administravimo išlaidų apskaičiavimo tvarka, kuri skatins greičiau užbaigti bankroto procedūras ir kreditoriai galės tikėtis greičiau atgauti skolas. Įmonių bankroto įstatymo pataisos užtikrins skaidresnį bankroto procedūrų vykdymą ir užkirs kelią nepagrįstam bankroto procedūrų vilkinimui.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Kinija patvirtino leidimą Lietuvos pieno produktų eksportui (2)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Kinijos sertifikavimo ir akreditavimo tarnyba (CNCA) patvirtino septyniolikos Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, kurioms yra suteikiama teisė eksportuoti pieno produktus į šią Azijos valstybę, sąrašą.

Svaro sterlingų vertė – aukščiausia per pastarąsias tris savaites (5)

Pasirodžius geresniems, nei tikėtasi, Didžiosios Britanijos ekonomikos rezultatams, šalies valiutos svaro sterlingų vertė iškopė į trijų pastarųjų savaičių aukštumas, praneša „Bloomberg“.

Dėl „Brexit“ nuo D. Britanijos bankų žada nusisukti nemažai Europos bendrovių

Rinkos tyrimų bendrovės „Greenwich Associates“ atliktų apklausų duomenimis, Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos (ES), maždaug ketvirtadalis senojo žemyno įmonių smarkiai apribos santykius su šalies bankais, praneša „Bloomberg“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos direkcijai vadovaus Giedrė Švedienė (2)

Nuo rytdienos, rugpjūčio 25-osios, darbą pradeda Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė, rašoma išplatintame pranešime spaudai.

N. Mačiulis: lūžis Lietuvos ekonomikoje įvyks kitos krizės metu (161)

Tuo metu kai visas pasaulis yra ant labai svarbių pokyčių slenksčio, Lietuvos ekonomika išgyvena vidurio amžiaus krizę, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis mano, kad iš sąstingio šalis išsivaduos po kito didelio išorinio šoko, kuris įvyks per artimiausius 5 metus.