G. Kubiliūnaitė. Keičiasi įmonių bankroto teisinis reglamentavimas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Įmonių bankroto įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus 2016 metų sausio 1 dieną keisis įmonių bankroto proceso teisinis reguliavimas. Įstatymo pataisomis siekiama paspartinti įmonių bankroto procesus bei padaryti juos skaidresnius ir efektyvesnius.
Greta Kubiliūnaitė
Greta Kubiliūnaitė

Kokie įstatymo pakeitimai numatyti:

1. Panaikinamas vienas iš pagrindų pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo – viešas įmonės paskelbimas arba kitoks pranešimas kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme numatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją ir likvidatorius.

2. Įtvirtinama pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne tik įmonės vadovui, bet ir kitam asmeniui pagal kompetenciją. Kitas asmuo pagal kompetenciją, tai – asmuo, kuris pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kitaip tariant, tai gali būti įmonės akcininkas. Be to, įstatymo pataisomis įtvirtinami ir terminai, per kuriuos, įmonei tapus nemokiai, atsiranda pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo: ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Nesilaikant šios pareigos ar praleidus numatytus terminus, įstatymu numatomos teisinės pasekmės (taikoma administracinė atsakomybė – skiriama bauda).

3. Įstatymo pataisomis įtvirtinama teisė ne tik teismui savo iniciatyva, bet ir administratoriaus arba įmonės kreditoriaus, kurio teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (jei šis asmuo nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nesuteikė informacijos ar kitaip trukdė bankroto procedūroms bei kitais įstatyme nustatytais atvejais).

4. Nustatoma, kad ne tik nekilnojamasis ir įkeistas turtas bankroto proceso metu parduodamas iš varžytinių, bet ir turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą (9,5 tūkst. eurų).

5. Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, administravimo išlaidų sąmata turės būti tvirtinama ir keičiama, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Šie rekomendaciniai dydžiai bus nustatomi įvertinus per praėjusius 3 metus baigtų bankroto procesų faktinius administravimo išlaidų dydžius bei atsižvelgiant į įstatyme nurodytus įmonę apibūdinančius kriterijus (pavyzdžiui, įmonės dydį, veiklos pobūdį). Tiesa, rekomendaciniai bankroto administravimo išlaidų dydžiai galės būti viršyti, tačiau tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritars administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Vyriausybė bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius turi nustatyti iki 2016 metų balandžio 30 dienos.

6. Administratoriaus atlyginimas bus nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles. Administratoriaus atlyginimas bus siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklausys nuo bankroto procedūros trukmės.

Taigi Įmonių bankroto įstatymo pataisomis siekiama spartinti įmonių bankroto procesą, nustatant terminus, už kurių nesilaikymą gresia atsakomybė ne tik įmonės vadovui, bet ir kitam asmeniui pagal kompetenciją. Įmonės vadovui gali būti apribota teisė eiti vadovo pareigas, jei jis nesilaikė terminų, nesuteikė informacijos ar kitaip trukdė bankroto procedūroms.

Įstatymo pataisomis reglamentuojama aiškesnė įmonės turto pardavimo varžytinėse bei bankroto administravimo išlaidų apskaičiavimo tvarka, kuri skatins greičiau užbaigti bankroto procedūras ir kreditoriai galės tikėtis greičiau atgauti skolas. Įmonių bankroto įstatymo pataisos užtikrins skaidresnį bankroto procedūrų vykdymą ir užkirs kelią nepagrįstam bankroto procedūrų vilkinimui.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

PPO pateikia niūrią pasaulinės prekybos prognozę

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) trečdaliu sumažino šių metų pasaulinės prekybos augimo prognozę, praneša BBC.

Seimas nusprendė: perkant alkoholį dokumentą privalės rodyti tik jaunimas papildyta (469)

Parlamentarai antradienį galutinai nusprendė, kad perkant alkoholinius gėrimus tapatybės dokumentą reikės rodyti ne visiems pirkėjams.

Prancūzijoje vėl smarkiai išaugo nedarbas (2)

Prancūzijoje vėl smarkiai išaugo nedarbas. Pirmadienį paskelbtais Darbo ministerijos duomenimis, rugpjūtį darbo šalyje neturėjo 3,56 mln. žmonių – 50 000 daugiau nei liepą. Tai yra 1,4 proc. padidėjimas – toks didelis jis pastarąjį kartą buvo 2013-ųjų sausį. Prancūzijoje, įskaitant jos užjūrio teritorijas, bedarbiai buvo 3,81 mln. gyventojų, informuoja agentūra AFP.

Sveikatos draudimas – viena labiausiai darbuotojus motyvuojančių naudų (2)

Vis didesnė dalis šalies darbdavių, siekdami lengviau pritraukti naujus ir išlaikyti esamus darbuotojus, ima siūlyti papildomas motyvavimo priemones. Tarp labiausiai darbuotojų pageidaujamų dalykų – sveikatos draudimas ir papildomos įmokos į pensijų fondą, rodo didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Įmonės suteikiamas automobilis naudų sąraše atsidūrė trečioje vietoje.

Keturiems prekybos tinklams – baudos už pirkėjų klaidinimą (146)

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bendrovėms „Maxima LT“, „Rimi Lietuva“, „Prisma LT“ bei „Norfos mažmena“ skyrė ekonomines sankcijas už vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą prekybos centruose, rašoma pranešime spaudai.