G. Kubiliūnaitė. Keičiasi įmonių bankroto teisinis reglamentavimas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Įmonių bankroto įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus 2016 metų sausio 1 dieną keisis įmonių bankroto proceso teisinis reguliavimas. Įstatymo pataisomis siekiama paspartinti įmonių bankroto procesus bei padaryti juos skaidresnius ir efektyvesnius.
Greta Kubiliūnaitė

Kokie įstatymo pakeitimai numatyti:

1. Panaikinamas vienas iš pagrindų pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo – viešas įmonės paskelbimas arba kitoks pranešimas kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme numatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją ir likvidatorius.

2. Įtvirtinama pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne tik įmonės vadovui, bet ir kitam asmeniui pagal kompetenciją. Kitas asmuo pagal kompetenciją, tai – asmuo, kuris pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kitaip tariant, tai gali būti įmonės akcininkas. Be to, įstatymo pataisomis įtvirtinami ir terminai, per kuriuos, įmonei tapus nemokiai, atsiranda pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo: ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Nesilaikant šios pareigos ar praleidus numatytus terminus, įstatymu numatomos teisinės pasekmės (taikoma administracinė atsakomybė – skiriama bauda).

3. Įstatymo pataisomis įtvirtinama teisė ne tik teismui savo iniciatyva, bet ir administratoriaus arba įmonės kreditoriaus, kurio teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (jei šis asmuo nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nesuteikė informacijos ar kitaip trukdė bankroto procedūroms bei kitais įstatyme nustatytais atvejais).

4. Nustatoma, kad ne tik nekilnojamasis ir įkeistas turtas bankroto proceso metu parduodamas iš varžytinių, bet ir turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą (9,5 tūkst. eurų).

5. Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, administravimo išlaidų sąmata turės būti tvirtinama ir keičiama, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Šie rekomendaciniai dydžiai bus nustatomi įvertinus per praėjusius 3 metus baigtų bankroto procesų faktinius administravimo išlaidų dydžius bei atsižvelgiant į įstatyme nurodytus įmonę apibūdinančius kriterijus (pavyzdžiui, įmonės dydį, veiklos pobūdį). Tiesa, rekomendaciniai bankroto administravimo išlaidų dydžiai galės būti viršyti, tačiau tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritars administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Vyriausybė bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius turi nustatyti iki 2016 metų balandžio 30 dienos.

6. Administratoriaus atlyginimas bus nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles. Administratoriaus atlyginimas bus siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklausys nuo bankroto procedūros trukmės.

Taigi Įmonių bankroto įstatymo pataisomis siekiama spartinti įmonių bankroto procesą, nustatant terminus, už kurių nesilaikymą gresia atsakomybė ne tik įmonės vadovui, bet ir kitam asmeniui pagal kompetenciją. Įmonės vadovui gali būti apribota teisė eiti vadovo pareigas, jei jis nesilaikė terminų, nesuteikė informacijos ar kitaip trukdė bankroto procedūroms.

Įstatymo pataisomis reglamentuojama aiškesnė įmonės turto pardavimo varžytinėse bei bankroto administravimo išlaidų apskaičiavimo tvarka, kuri skatins greičiau užbaigti bankroto procedūras ir kreditoriai galės tikėtis greičiau atgauti skolas. Įmonių bankroto įstatymo pataisos užtikrins skaidresnį bankroto procedūrų vykdymą ir užkirs kelią nepagrįstam bankroto procedūrų vilkinimui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

JAV milžinė iškelia paslaugų centro veiklą iš Vilniaus (11)

Viena didžiausių pasaulyje draudimo kompanijų American International Group, Inc. (AIG) antradienį pranešė apie sprendimą uždaryti Vilniaus paslaugų centro veiklą. Paslaugų operacijų perkėlimas į kitas AIG tinklo šalis numatomas iki 2018 metų kovo mėnesio, rašoma pranešime spaudai.

Seimo sprendimas: perkant internetu reikės pateikti popierines dokumentų kopijas? (45)

Norint internetu apsipirkti parduotuvėje arba pasiskolinti pinigų netrukus neužteks vien prisijungimo per banko sistemą. Kai kam gali prireikti ir... popierinių dokumentų kopijų, patvirtintų notaro arba seniūno.

Teismas: D. Zabulionis iš Automobilių kelių direkcijos atleistas pagrįstai (1)

Teismas antradienį paskelbė, kad Daivis Zabulionis pagrįstai atleistas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigų dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

Viceministrė E. Radišauskienė: darbuotojai turi mokėti pakovoti už save (21)

Nuo liepos 1-osios įsigaliosiant naujam Darbo kodeksui (DK), atsiranda daugiau galimybių didėti atlyginimams, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atkreipianti dėmesį, kad ir patys darbuotojai taip pat turi aktyviai ginti savo interesus.

Trys Latvijos bankai nubausti už pinigų pervedimus į Šiaurės Korėją (8)

Finansų ir kapitalo rinkos komisija (FKRK) paskyrė trims Latvijos bankams baudas, kurių bendra suma siekia beveik 650 tūkst. eurų, už tai, kad jie nesilaikė įstatymų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai įgytų lėšų legalizavimui ir terorizmo finansavimui.