Regioninis biuras Vilniuje atidarytas po 6 metų pertraukos, iš jo bus kuruojama FIT veikla Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Iš naujo atidaryti biurą Vilniuje flamandus paskatino gerėjantys Lietuvos ekonominiai rodikliai ir rinkos dydis. Atidarymo ceremonijos metu G. Buržua teigė, kad Flandrijos investuotojus Lietuvoje labiausiai domina gyvybės mokslų sektorius ir Baltijos regiono uostai.
„Skirtingų Baltijos jūros uostų strateginis išsidėstymas pritraukia labai daug dėmesio iš Flandrijos uostų“, – teigė F. Bourgeois.
Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, Lietuvai yra svarbus FIT buvimas Vilniuje, nes Flandrija yra pasaulinio lygio investuotojas ir sektinas pavyzdys Lietuvai.
„Sveiki sugrįžę į Vilnių“, – atidarymo ceremonijoje svečius pasveikino L. Linkevičius.
FIT yra nepriklausoma, Flandrijos vyriausybės finansuojama agentūra, kurios didžiąją dalį valdybos narių sudaro verslininkai. Pagrindinis agentūros tikslas yra naujų eksporto rinkų paieška flamandų investuotojams ir investicijų pritraukimas į Flandriją. Pernai Flandrijos regiono eksporto apimtys į Baltijos šalis siekė 1,28 mlrd. eurų, iš kurių maždaug 700 mln. teko Lietuvai. Per dešimtmetį, nuo 2005 m., eksporto apimtys iš šio Belgijos regiono į Lietuvą išaugo 20 proc.
Flandrijos regione – Gento uoste – skystų trąšų terminalą valdo „Achemos grupė“, Briugės mieste veikia „Vičiūnų grupės“ atstovybė Vakarų Europos rinkai.
R. Sinkevičius padėkojo už Flandrijos Vyriausybės paramą
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius antradienį priėmė Lietuvoje viešinčią Flandrijos (Belgija) Ministro Pirmininko G. Bourgeois vadovaujamą delegaciją.
„Lietuva negali būti „sala“ Europos Sąjungoje, mes privalome tapti europinio transporto tinklo dalimi“, – susitikime sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius, kalbėdamas apie praėjusiais metais baigtą tiesti „Rail Baltica“ geležinkelio ruožą nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno. Lietuvos teritorijoje nutiesta 127 km naujos europinio standarto 1435 mm pločio vėžės, rekonstruota ar pastatyta 19 tiltų.
Flandrijos Ministro Pirmininko vadovaujamą delegaciją taip pat domino, kaip Lietuva žada dalyvauti „Vienos juostos, vieno kelio“ („One Belt, One Road“) projekte. Pasak R. Sinkevičiaus, šioje Kinijos valdžios vykdomoje strategijoje nurodyta, kad ekonominio bendradarbiavimo ir transporto keliai į Europą eina per Baltijos šalis.
„Mūsų tikslas – įtvirtinti Lietuvą ir jos transporto infrastruktūrą kaip patikimą Naujojo šilko kelio maršruto tašką. Tikimės, kad Kinijos kroviniai bus transportuojami per Klaipėdos uostą į Skandinaviją ir kitus Vakarų Europos uostus. Lietuva, kaip sparčiai auganti tranzito šalis, turi realias galimybes tapti svarbia pasaulio transporto ir logistikos rinkos žaidėja dalyvaudama aktyvioje šios strategijos plėtroje“, – ministerijos pranešime cituojamas R. Sinkevičius.
Aptardamas Rusijos sankcijų įtaką Lietuvos ekonomikai ir uostams, susisiekimo ministras pripažino, kad kaimyninės šalies sankcijos gerokai paveikė transporto sektorių. Pasak ministro, tranzitas į Rusiją sumažėjo 40 proc. ir tam didelės įtakos turi kaimyninės valstybės politiniai sprendimai.
„Tačiau Lietuvai pavyko diversifikuoti rinkas, padidinti pervežamų krovinių į Vakarų Europos valstybes dalį. Todėl Klaipėdos uostas ne tik nesumažino krovos apimčių, bet 2014-2015 m. netgi padidino kraunamų krovinių kiekį. Tikimės, kad ir šiais metais Klaipėdoje turėsime eilinį krovos rekordą“, – sakė ministras.
R. Sinkevičius iškirtinai padėkojo ministrui pirmininkui už Flandrijos Vyriausybės paramą, vykdomą pagal trišalę Lietuvos ir Flandrijos bendradarbiavimo 2016-2018 m. programą, kuri suteikia galimybę Lietuvos transporto sektoriaus specialistams dalyvauti stažuotėse ir susipažinti su Flandrijos transporto ir logistikos sistema, studijuoti magistratūros studijų programoje Antverpeno universitete, taip pat jūrų transporto specialistams dalyvauti mokymuose.
Po susitikimo su susisiekimo ministru Flandrijos delegacijos atstovai, tarp kurių keturių uostų – Antverpeno, Gento, Ostendės ir Zebriugės vadovai, susitiko su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovybe.
