Fizinio asmens bankroto įstatymas vis labiau kaitina aistras

 (108)
Fizinio asmens bankroto įstatymas vis labiau kaitina aistras
© "Statyba ir architektūra"

Tiems, kurie tvirtina, kad lietuviai bemaž visose srityse vaikosi pažangių vakariečių, teks keisti pažiūras. Pagrindas paprastas: niekaip neapsisprendžiama, ar priimti fizinių asmenų bankroto įstatymą. Įstatymų leidėjams neaišku, ar galimybė bankrutuoti skolose paskendusiam fiziniam asmeniui, pasiėmusiam būsto kreditą, sukeltų didelį pavojų kreditoriams, ar padėtų išbristi iš krizės.

Sušvelnintų krizės padarinius

Fizinių asmenų pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo įstatymo projekto autorius Seimo narys Mantas Adomėnas tvirtino, esą svarbiausia, ko siekiama šiuo įstatymu – tai ekonominės krizės akivaizdoje padalyti finansinę skolinimosi atsakomybę tarp kreditoriaus ir skolininko. Bankų atstovai tvirtina, kad šis įstatymas yra per ankstyvas ir sukeltų sumaištį ekonomikoje.

Mantas Adomėnas
Mantas Adomėnas
© "Statyba ir architektūra"

M. Adomėnas įsitikinęs, kad jo siūlomas įstatymas padėtų išspręsti fizinių asmenų finansinio neįgalumo problemą ir sušvelnintų krizės padarinius. Mat šiuo metu gyventojams susidūrus su nemokumo problema sprendimai bemaž visuomet priimami bankų naudai.

„Šis projektas nėra bankroto įstatymas. Tačiau jame, atsižvelgiant į dabartines krizės aplinkybes, numatoma galimybė žmogui, patiriančiam laikinų finansinių sunkumų ne dėl savo kaltės, o dėl objektyviai pablogėjusių ekonominių sąlygų, tam tikram laikotarpiui atidėti skolos grąžinimą. Vėliau, finansiškai sustiprėjęs, pilietis likusią skolos dalį grąžintų. Taigi žmogus nepraras verslo, nepraras būsto, už kurį yra grąžinęs tik dalį paskolos“, – aiškino M. Adomėnas.

Remiantis dabartine bankų veiklos praktika, jei fizinis asmuo nebegali grąžinti paskolos, bankas perima turtą – būstą – savo nuosavybėn. O pilietis vis tiek lieka skolingas, nes turto vertė yra kritusi maždaug trečdaliu ar dar daugiau, palyginti su tuo laikotarpiu, kai bankas suteikė paskolą.

Nesutinka dairytis į praeitį

Fizinių asmenų pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo įstatymo projekte reglamentuojama fizinių asmenų, tarp jų ir verslininkų, pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo sąlygos bei tvarka. Vienas svarbiausių įstatymo nuostatų yra tas, kad jį siūloma taikyti asmenų piniginėms pareigoms nepriklausomai nuo to, ar tokios pareigos atsirado iki šiam įstatymui įsigaliojant, ar jam galiojant.

Su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Pasak jo, fizinio asmens bankroto galimybė neturėtų būti taikoma atgaline data jau susiformavusiems santykiams – tik naujiems finansiniams santykiams, kitaip tai pamintų fundamentalius teisės principus.

„Nutikus tokiam precedentui būtų galima reikalauti atgaline data pakeisti apskaitą, mokesčius ir kitus dalykus. Tokie atvejai destabilizuotų pačią visuomenę“, – tvirtino S. Kropas.

Seimo narys M. Adomėnas tikino, kad bankai natūraliu laiko įkeisto turto pervertinimą, šiuo metu nustatant naują – mažesnę – jo vertę. Tuomet būtų logiška pageidauti, kad bankai pervertintų prieš kelerius metus savo klaidingai įvertintas itin optimistines finansines rizikas, nes vartotojai, pasikliovę bankų vertinimais, patyrė finansinių nuostolių.

„Bankų laikysena klientų atžvilgiu yra visiškai asimetriška ir amorali. Svarbiausias bankų tikslas dabartinėje situacijoje – neprisiimti jokios papildomos atsakomybės ir nepatirti nuostolių, visus juos užkraunant ant klientų pečių“, – tvirtino Seimo narys.

Nuo įsipareigojimų neatleidžia

Šiame įstatymo projekte nesiekiama panaikinti skolų – kalbama tik apie laikiną mokėjimų sustabdymą. Kitas svarbus momentas – įkeistas bankui turtas nepereis banko nuosavybėn, kad šis vėliau galėtų jį brangiai parduoti. Gyventojas liks savininkas ir naudosis būstu, tik su kai kuriais apribojimais.

„Bankai neturi arba nepateikia duomenų, kiek tokių nemokumo atvejų galėtų būti ir kiek laikinas paskolos mokėjimo atidėjimas kainuotų kreditoriams. Nėra duomenų, kiek dėl to turėtų pakilti paskolų palūkanų norma“, – kalbėjo M. Adomėnas.

Įstatyme jis numatė pagalbą ne visiems bankrutuojantiems asmenims – tik tiems, kurie pateko į tokią padėtį dėl finansinės krizės – objektyvių aplinkybių, bet ne dėl savo netinkamos, švaistūniškos veiklos ar panaudoję paskolą ne pagal paskirtį.

„Tokių atvejų nėra itin daug, bet bankai net nesiima jų analizuoti. Šiuo atveju nėra pagrindo tikėti bankų grasinimais, kad priėmus tokį įstatymą prasidės jų griūtis, pakils palūkanos visiems kitiems skolininkams. Įvertinus teisės pasinaudoti šiuo įstatymu apribojimus, iš viso galėtų susidaryti tik apie keletą tūkstančių pretendentų“, – mano parlamentaras.

Vienokie ar kitokie įstatymai, apsaugantys fizinius asmenis nuo finansinio kracho, veikia maždaug pusėje Europos Sąjungos valstybių. Be to, tokie įstatymai veikia Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje, JAV ir kitose valstybėse.

Paskolas perimtų valstybė

Aušra Maldeikienė
Aušra Maldeikienė
© "Statyba ir architektūra"

Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, nekeliant ypatingų sąmokslo teorijų, fizinių asmenų bankroto galimybių paieškas skatina augantis negrąžinamų, stringančių paskolų skaičius. Tai yra vienas pavyzdžių, kai sudėtingą problemą bandoma spręsti iš pažiūros labai paprastu būdu.
„Nesu tokių sprendimų šalininkė. Lietuvai tikrai nėra reikalo skubėti priimant šį įstatymą, nes būtina numatyti, kokie padariniai laukia valstybės, jos piliečių pradėjus tokiam įstatymui veikti“, – svarstė Vilniaus universiteto docentė.

Jos nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokio įstatymo priėmimas reikštų brangstančias paskolas ateities skolininkams.

Nuoseklus problemos sprendimo būdas dabar būtų ne asmenų bankroto įstatymo priėmimas, o tiesioginė nemokaus skolininko sutartis su kokia nors valstybine institucija, kuri perimtų iš banko paskolą. Tai būtų panašu į blogų paskolų valdymo valstybinį banką.

Vadinamasis fizinių asmenų bankroto įstatymas turėtų neabejotiną tiesioginį poveikį mūsų šalies ekonomikai. Ne vien dėl to, kad brangtų paskolos. A. Maldeikienės teigimu, kalbant apie būstą, Lietuvoje jo kainos, palyginti su daugumos gyventojų pajamomis, yra nerealiai didelės. Tad vienintelis protingas sprendimas apsirūpinant būstu būtų jį nuomotis. Tačiau pas mus nuomos rinka neišplėtota, todėl esame pato situacijoje.

„Juokingiausia, kad pastangos švaistomos ne tam, kad būtų įvardyta visuotinė būsto problema ir galų gale imtasi municipalinio būsto statybos. Vėliau tą būstą būtų galima nuomoti vidutines pajamas gaunantiems žmonėms arba leisti nekilnojamuoju turtu disponuoti, pavyzdžiui, privatiems pensijų fondams, kontroliuojant nuomos sąlygas“, – sakė A. Maldeikienė.

Bankai – stiprioji pusė

Ekonomistė mano, kad Lietuvos bankų padėtis įvedus fizinį asmens bankrotą pasikeistų nedaug. Mat bankai visada yra stiprioji pusė ir susitvarkys kitų, būsimų vartotojų, sąskaita. Tačiau visuomenei tai atsilieps papildomomis kredito sąnaudomis.

Dėl ypač menko piliečių finansų ir ekonomikos išmanymo Lietuvoje mažai pritaikomi užsienio valstybių fizinių asmenų bankroto pavyzdžiai. Anot jos, toks ar panašus įstatymas yra išimtis, o ne įprastas dalykas net labai išplėtotos kreditų rinkos šalyse.

Kęstutis Glaveckas
Kęstutis Glaveckas
© "Statyba ir architektūra"

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko manymu, demokratinėje valstybėje fizinis asmuo turi turėti galimybę bankrutuoti, taip įgydamas teisę pradėti veiklą ar net gyvenimą nuo pradžių. 

Tačiau Lietuvoje, esant tokiai sudėtingai krizinei valstybės padėčiai, vadinamasis fizinių asmenų bankroto įstatymas neduotų lauktos naudos.

Priešingai – sukeltų sumaištį bankų sistemoje ir fizinių asmenų norą pasipelnyti dirbtinai skelbiant bankrotus ir nusikratant skolų.
Pasak K. Glavecko, fizinių asmenų bankroto įstatymą reikėjo priimti prieš penkerius metus, kai situacija buvo stabili, o ekonomika kilo.

„Priimti įstatymą dabar reikštų tai, kad finansinės problemos nuo vienų gyventojų būtų perkeltos kitiems. Šį įstatymą būtų galima ir reikėtų priimti, bet ne anksčiau kaip po dvejų metų, kai baigsis krizė“, – sakė K. Glaveckas.

Susitarimai galimi visuomet

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S. Kropas komentavo, kad dabartinėje situacijoje vadinamasis fizinių asmenų bankroto įstatymas vertintinas pirmiausia kaip skolų nusikratymo priemonė.

„Norint atidėti skolos mokėjimą kurį laiką, nėra reikalo priimti įstatymą. Tai galima daryti ir dabar. Jei klientas dirba su banku, kalbasi, dėsto savo situaciją, bankas visada bus linkęs atidėti mokėjimus. Kreditoriui reikia ne turto, bet kad grįžtų investuoti pinigai. Žmogus turi galimybę pakeisti specialybę, susirasti naują darbą“, – kalbėjo S. Kropas.

Jo teigimu, jeigu įstatymai suteiktų galimybę sustabdyti skolos grąžinimą bei palūkanų mokėjimą dvejiems ar trejiems metams, nemaža dalis žmonių tuo piktnaudžiautų ir nedėtų jokių pastangų ieškodami kartu su banku išeities iš susidariusios keblios situacijos. Bankas stengtųsi įrodyti, kad klientas tapo mokus ir gali atnaujinti mokėjimus. Nevyktų normalaus kreditoriaus ir skolininko dialogo, koks vyksta dabar. Prasidėtų abipusis šantažas.

„Dabar bankai labai dažnai peržiūri skolų mokėjimo grafikus. Atsakingai galiu pareikšti, kad nė viena šeima pernai iš paskutinio būsto iškelta nebuvo“, – patikino S. Kropas.

Jis dar kartą priminė, kad paskola restruktūrizuojama savanoriškumo principu. Numatyti įstatymais paskolos mokėjimo atidėjimą nėra jokio reikalo. Jei taip būtų, bankai papildomas išlaidas įskaičiuotų į paskolų aptarnavimo sąnaudas, nes kelerius metus bankas negautų numatytų pajamų.
M. Adomėnas tvirtino, kad žmogui susidūrus su finansinėmis problemomis ir neišgalint mokėti kredito įmokų bankai vienareikšmiškai grasina perimti skolininko turtą. Šitaip žmogus yra verčiamas bet kokiu būdu mokėti įmokas.

„Bankų asociacija yra už tai, kad būtų įmanoma laikinai sustabdyti fizinio asmens bankrotą ar įsipareigojimus. Tačiau bankai turėtų iš anksto numatyti galimą riziką.

Žmogus neturėtų visą gyvenimą gyventi su skolomis, net jei yra padaręs rizikingų sprendimų, dėl kurių žlugo jo verslas.

Dėl principų, koncepcijos galima ir reikia diskutuoti, būtina turėti omenyje piktnaudžiavimą asmens bankrotu, paruošti informacinę bazę, kur matytųsi skolininkų įsipareigojimai. O tuomet ir įstatymą tvirtinti“, – mano S. Kropas.

 
108
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Verslo naujienos

Suvalkietį išteisino dėl neteisėto praturtėjimo: išgelbėjo sutartis su VMI (23)

2014 balandžio mėn. 23 d. 22:15
Dėl prekybos vogtomis transporto priemonių detalėmis įkliuvęs Marijampolės gyventojas išteisintas dėl neteisėto praturtėjimo – vyras teisinosi, jog pinigus uždirbo prekiaudamas savo kieme užaugintomis daržovėmis.

Rusijos plieno milžinė NLMK pagrasino kerštu ES (44)

2014 balandžio mėn. 23 d. 19:42
Rusijos plieno milžino Novolipecko metalurgijos kombinato (NLMK) europinė bendrovė perspėjo Europos Sąjungą (ES) netaikyti sankcijų Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Po Paluknio tragedijos: kodėl vadovams norisi pakilti į dangų (125)

2014 balandžio mėn. 23 d. 19:42
„Vilniaus baldų“ vadovas Dalius Aleksandravičius ne pirmasis, kurį pražudė padangių alkis. 2006 m. tragiškai žuvo ir radijo stoties „M-1” įkūrėjas Hubertas Grušnys, 2008-aisiais mįslingai dingo lėktuvu skridęs JAV milijardierius, keliautojas Steve'as Fossettas.

Lietuviškas euras su plagiato požymiais įdomus tik Lietuvai? (9)

2014 balandžio mėn. 24 d. 00:01
Karščiausi euro šalininkai džiaugiasi, kad „lietuviškos“ eurų monetos, garsindamos mūsų šalį, pasklis po visą didžiulę euro zoną, kurioje gyvena 330 mln. žmonių. Tačiau gali būti, kad daugelio prancūzų ar ispanų piniginėse jos niekada ir neskambės. Negana to, „Lietuviškas“ euras dargi ir sulaukia kaltinimų plagiatu.

Startavo ES pagalba Ukrainai (30)

2014 balandžio mėn. 23 d. 17:03
Europos Sąjunga, siekdama padėti Ukrainai stabilizuoti ekonomiką, nuo balandžio 23 dienos pradėjo iš anksto taikyti vienašales muitų lengvatas, dėl kurių buvo sutarta derybose dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sudarymo.