„Dabar Maskvoje yra sunku nusipirkti dolerių arba eurų. Tokių vietų dar galima rasti, tačiau jų yra mažai. Socialiniuose tinkluose galima pamatyti bankomatų nuotraukas, kurių ekranuose parašyta „bankomate nėra užsienio valiutos“. (..) Miestas gyvena savo įprastą gyvenimą, tačiau žmonės tyliai galvoja, kokia valiuta laikyti pinigus“, - teigė jis.
Pasak žurnalisto, kai kuriuose bankuose formuojasi eilės, tačiau tai gali būti nulemta skirtingų gandų, mat Rusijos taip pat valoma bankų sistema ir iš nepatikimų kredito įstaigų atimamos licencijos.
„Visi šokiruoti, kad doleris ir euras taip brangsta ir laukiama paties blogiausio. Negalima sakyti, kad žmonės daugiau perka produktų parduotuvėse, tačiau Ekonomikos ministerija paskelbė, kad laukiama maisto kainų didėjimo, mat tiekėjai produktų kainas kelia 15 proc. Tai reiškia, kad tinklams priklausančios parduotuvės savo ruožtu kainas padidins 10-15 proc., taigi produktai gali brangti ir 30 proc. Susilpnėjęs rublis susiaurins rusų racioną“, - sakė pašnekovas.
Jo teigimu, nemažai nuomos sutarčių taip pat yra pririštos prie dolerio ir rublio kurso.
„Mano draugas nuomojasi butą, o jo nuomos kaina yra susieta su dolerio kursu, o tokių žmonių yra nemažai. Taigi jam teks išsikraustyti, nes nebepajėgs mokėti nuomos“, - teigė A. Galustianas.
Jis atkreipė dėmesį, kad už Maskvos valstybinio universiteto (kaip ir daugelio kitų universitetų) bendrabučių kambarius mokama pagal konkrečios dienos JAV dolerio kursą, o tai kerta per studentų pinigines. Daugelyje mokslo įstaigų apmokėjimas už mokslą taip pat pririštas prie JAV dolerio kurso.
Lietuvos
ambasados Maskvoje žiniomis, valiutinės operacijos Rusijos
sostinėje fiziniams asmenims nėra sustabdytos.
„Nors žiniasklaidoje
galima rasti informacijos apie gyventojų nuomonę, jog reikia pirkti
būtiniausius produktus, tačiau sumaišties Maskvos parduotuvėse
nėra jaučiama“, - rašoma ambasados atsakyme DELFI.
Rūpi tik mažai uždirbantiems regionų gyventojams?
Tuo metu paprasti Rusijos gyventojai tvirtina jokių pokyčių nepastebėję ir patys nieko nedaro.
Tarptautinėje kompanijoje dirbanti viešųjų ryšių specialistė Anna tvirtina, kad jokios panikos nejaučiama.
„Pavyzdžiui, pas mus darbe labiau aptarinėjam gavėnia nei rublio kritimas ar ekonominė situacija. Taigi jokios panikos nėra: paprasti žmonės, kurie nieko neturi, neturi ir ko prarasti, o tie, kurie turi pinigų, apie tai žino daug daugiau ir žino, ką daryti“, - sakė ji.
Mergina pasakoja vakar buvusi parduotuvėje, ten kainos nepadidėjusios. Tiesa, maskvietės teigimu, nedideles pajamas turintys jos draugai prieš porą savaičių nebegalėjo nusipirkti buto, nes šeimininkai jį netikėtai pabrangino to priežastimi nurodydami euro atžvilgiu pingantį rublį.
Kita maskvietė Nadiežda DELFI sakė, kad nei ji, nei tėvai, kurie yra buhalteriai, nei draugai nieko išskirtinio nedaro: neperka produktų parduotuvėse ir nekeičia valiutos bankuose.
„Jokios panikos nejaučiamas, tiesiog yra pora žmonių, kurie socialiniuose tinkluose rašo, kad rytoj bus karas ir nebus, ką valgyti“, - sakė ji.
Investavimo specialistė Jekaterina DELFI tvirtino, kad didžiausia grėsmė – infliacija, o jos labiausiai turėtų bijoti mažas pajamas gaunantys žmonės.
„Finansiškai išprusę žmonės supranta, kad rublio kursas bus palaikomas ir jam nebus leista toliau kristi. Centrinis bankas pakėlė palūkanų normą, pardavinėja dolerius ir visaip bando išlaikyti kursą, tačiau tokie veiksmai stipriai paveiks infliaciją, todėl verta pirkti grikius ir cukrų. Tačiau tai aktualu turintiems mažas pajamas regionuose, nes Maskvoje 15 rublių (apie 1 Lt) brangesnis kilogramas kruopų nieko nereiškia ir todėl niekas neis jų pirkti“, - kalbėjo ji.
Tarptautinės kompanijos finansų vadovu dirbantis maskvietis Jurijus laikėsi panašios nuomonės: „Aš asmeniškai valiutos neperku. Mums dabar naudingiau viską pirkti rubliais, nes prekės atvežtos anksčiau mažesniu kursu. Taigi kol kas priežasčių panikai nėra, tačiau jeigu amerikiečiai pritaikys sankcijas, tuomet bus krizė“.
Pasak jo, rublio kursas antradienį stabilizavosi, o Rusijai svarbiausia tai, kad brangsta nafta.
„Tiesa, vakar krito didžiųjų Rusijos įmonių akcijos vertybinių popierių biržoje – 8-12 proc., taip pat buvo ir prieš 2008 m. krizę. Tačiau tuo metu ir nafta krito nuo 110 JAV dolerių iki 35 JAV dolerių už barelį. Tada mums buvo mirtis. Šiandien nafta kainuoja 110 JAV dolerių ir dar brangsta. Žinoma, įvykiai Ukrainoje mums trukdo, bet laukiame, ką pasakys Vladimiras Putinas. Jo daugiareikšmė pauzė verčia nervintis daugelį, tačiau noriu tikėti, kad viskas bus gerai“, - vylėsi pašnekovas.
Kitas maskvietis Aleksėjus tvirtino esąs ramus, nes jo šeima visada visas santaupas laiko užsienio valiuta.
Komijos srityje gyvenantis Remigijus taip pat sakė, kad ten rusai gyvena įprasta gyvenimą.
„Niekas nesikeičia, nei kas perka, nei kas keičia. Rusijos provincijoje žmonės yra apolitiški, užsiėmę savo vietiniais reikaliukais, niekas jiems neįdomu“, - DELFI sakė vyras, pastarosiomis dienomis viešintis Lietuvoje.
„Ryškaus pabrangino nepastebėjau, jis yra laipsniškas dėl infliacijos, nors jie neigia jos buvimą. (…) Va, ir vakar kalbėjau su šeima, draugais, niekas ten nepasikeitę, kaip buvo, taip ir liko“, - pridūrė pašnekovas.
Krasnojarsko srityje gyvenantis lietuvis Antanas Rasiulis taip pat sakė, kad žmonės į paniką nepuola.
„Sibire ramu, niekas nebėga į bankus ir neperka produktų“, - teigė jis.
Kiek Rusijai kainuos jos elgesys?
JAV investicinio banko „Merrill Lynch“ analitikų skaičiavimu, Rusijos ekonomikos nuostoliai dėl karo Kryme galėtų siekti 3 procentus BVP, kuris pagal 2013 metų rezultatus sudarė 66,689 trilijono rublių.
Antradienį naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad Rusijos akcijų rinkoje nuotaikos buvo ramesnės po pirmadienio panikos.
Po dviženklio didžiųjų įmonių akcijų kritimo, skubaus Rusijos centrinio banko sprendimo didinti bazinę palūkanų normą ir išleistų 10 mlrd. JAV dolerių arba maždaug 2 proc. visų užsienio valiutos rezervų kursui palaikyti, antradienį rublio kursas truputį atsistatė.
Po rekordinio 2 proc. kritimo dolerio atžvilgiu ir 1,7 proc. euro atžvilgiu pirmadienį, antradienį jis pakilo 0,4 proc. iki 38,38 už dolerį ir 0,3 proc. iki 50,01 už eurą.
Lietuvoje veikiantis „Danske Bank“ skaičiuoja, kad Rusijos finansų šokas jai gali kainuoti 1 proc. ekonomikos augimo, kuris šiais metais gali apsiriboti. Banko analitikų nuomone, Rusijos ekonomikos augimo smukimą lemia du šokai – kapitalo atitraukimas reaguojant į padidėjusią geopolitinę įtampą ir Rusijos centrinio banko politikos griežtinimas, siekiant paremti rublį.
Nuo metų pradžios Rusijos valiuta prarado 10,4 proc. vertės JAV dolerio atžvilgiu ir 10 proc. – euro.
Londone prekiaujama „Brent“ nafta pirmadienį iki prekybos sesijos vidurio pakilo 3 proc. ir buvo pasiekusi aukščiausią lygį šiais metais – 112,39 JAV dolerių už barelį, tačiau antradienį kaina koregavosi iki 110 JAV dolerių.
Lietuvos ekonomistai sakė, kad problemos Rusijos ekonomikai gali atsiliepti ir su šia šalimi dirbantiems Lietuvos verslininkams.
DELFI primena, kad nuo vasario pabaigos Rusijos karinės pajėgos kontroliuoja Krymo pusiasalį. Tarptautinė bendruomenė tai laiko Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimu, tuo tarpu Rusija skelbiasi ginanti rusakalbių teises ir neketina atsitraukti.
Rusija intervencijos į Krymą ėmėsi po to, kai po kelių mėnesių besitęsiančių protestų prieš prezidentą ir žiauraus jėgos panaudojimo prieš protestuotojus, Viktoras Janukovyčius paspruko į Rusiją, o Ukrainos Aukščiausioji Rada atstatydino jį iš pareigų.
Rusija teigia, kad V. Janukovyčius yra teisėtas Ukrainos prezidentas, kuris oficialiai paprašė Rusijos pagalbos prieš neteisėtai valdžią užėmusius ekstremistus.
