Eurostato vertinimu, jei euras Lietuvoje nebūtų įvestas, 2015 m. sausio mėn., palyginti su 2014 m. gruodžio mėn., kainų sumažėjimas būtų dar ryškesnis, nei apskaičiuotas ir paskelbtas Lietuvos statistikos departamento.
Tai yra mėnesinės defliacijos absoliuti reikšmė būtų 0,04-0,11 procentinio punkto didesnė nei apskaičiuotoji. Taigi, tikėtina, kad mėnesinis kainų pokytis vietoj -1,27 proc. būtų nuo -1,38 iki -1,31 proc. Euro įvedimo įtaką 2015 m. vasario ir kovo mėn. kainų pokyčiams Eurostatas įvertino kaip nereikšmingą.
Eurostatas savo pranešime pažymi, kad neįmanoma tiksliai įvertinti, kokia būtų infliacija Lietuvoje, jei euras nebūtų įvestas. Kainų pokyčiams įtakos turėjo daug įvairių veiksnių: pasaulinių naftos ir energetinių produktų kainų mažėjimas, sezoniškumas, taikomos nuolaidos ir kainos po nuolaidų, minimalaus darbo užmokesčio padidinimas, žemės ūkio augalų derlius, JAV dolerio kurso svyravimas, Lietuvos gamintojų pagamintos produkcijos ir importuotų prekių, žemės ūkio produktų supirkimo ir teikiant paslaugas naudojamų medžiagų kainų kitimas, būsto rinkos suaktyvėjimas, daugeliui maisto produktų taikytas Rusijos embargas, kainų apvalinimas.
Šie veiksniai sąveikauja tarpusavyje: vieni jų gali sustiprinti arba pašalinti kitų veiksnių įtaką, kitų poveikis gali sutapti su euro įvedimo poveikiu.
2015 m. rugsėjo mėn. vykusiame Eurostato ir Lietuvos statistikos departamento specialistų susitikime buvo atlikta išsami vartojimo prekių ir paslaugų kainų bei jų lygiui įtakos turėjusių veiksnių analizė ir parengtas Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatoriaus, pritaikyto SVKI poreikiams, prekių ir paslaugų kategorijų, kurių kainų pokyčiams euro įvedimas padarė žymią įtaką, sąrašas.
Į sąrašą pateko devynios paslaugas apimančios COICOP/HICP 4 lygmens kategorijos: aprangos valymo, taisymo ir nuomos; būsto nuomos; būsto priežiūros ir remonto; namų ūkio prietaisų taisymo; odontologijos; restoranų, kavinių ir panašių įstaigų; valgyklų; kirpyklų ir asmens priežiūros įstaigų.
