Palyginti su 2016 metų balandžiu, pramonės gamyba šių metų ketvirtąjį mėnesį tiek euro zonoje, tiek visoje ES padidėjo 1,4 proc.
Lietuvoje 2017 metų balandį pramonės gamyba smuko 0,6 proc., o per metus padidėjo 4,0 proc.
2017 metų balandį, palyginti su kovu, pramonės gamyba euro zonoje padidėjo 0,5 proc., tam daugiausia įtakos turėjo 4,7 proc. išaugusi energijos gamyba, 0,6 proc. sustiprėjusi ilgalaikio vartojimo prekių gamyba, 0,2 proc. išaugusi trumpalaikio vartojimo prekių gamyba ir 0,1 proc. - tarpinio vartojimo prekių gamyba, tuo tarpu investicinių prekių gamyba smuko 0,7 proc.
Visoje ES pramonės gamyba balandį išaugo 0,2 proc., nes energijos gamybos mastas padidėjo 3,6 proc., o trumpalaikio vartojimo prekių gamybos mastas -0,2 proc., tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamybos mastas sumažėjo 0,1 proc., o investicinių prekių gamybos mastas - 0,8 proc. Tarpinio vartojimo prekių gamyba liko stabili.
ES narių duomenimis, 2017 metų balandį, palyginti su šių metų kovu, pramonės gamyba labiausiai padidėjo Airijoje (7,7 proc.), Maltoje (2,9 proc.) ir Portugalijoje (2,0 proc.), o labiausiai sumažėjo Slovakijoje (10,9 proc.), Liuksemburge (3,1 proc.) ir Graikijoje (2,9 proc.).
2017 metų balandį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų mėnesiu, pramonės gamyba euro zonoje pakilo 1,4 proc. Tam didelį poveikį turėjo regione 4,6 proc. padidėjusi ilgalaikio vartojimo prekių gamyba, tarpinio vartojimo prekių gamyba - 3,0 proc., investicinių prekių gamyba - 1,0 proc. ir trumpalaikio vartojimo prekių gamyba - 0,6 proc., tuo tarpu energijos gamyba smuko 0,1 proc.
2017 metų balandį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų mėnesiu, pramonės gamyba visoje ES padidėjo 1,4 proc., nes tarpinio vartojimo prekių gamyba išaugo 3,8 proc., ilgalaikio vartojimo prekių gamyba - 3,7 proc., investicinių prekių gamyba - 1,7 proc., trumpalaikio vartojimo prekių gamyba padidėjo 0,2 proc., tuo tarpu energijos gamybos mastas smuko 0,9 proc.
Šių metų balandį ES, palyginti su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, daugiausia pramonės gamyba padidėjo Latvijoje (9,6 proc.), Estijoje (9,5 proc.) ir Slovėnijoje (7,8 proc.), o daugiausia sumažėjo Liuksemburge (3,3 proc.) ir Slovakijoje (3,2 proc.).
