Nelengva ir Lietuvos verslininkams
Su daugybe problemų susiduria ir Lietuvos smulkusis bei vidutinis verslas. Be to, daugybė kliūčių trukdo pradėti nuosavą verslą. Lietuvos statistika tikrai nėra optimistinė. Smulkiųjų ir vidutinių įmonių nėra tiek, kiek norėtųsi, nes gyventojų verslumas nedidėja ir dėl biurokratinių kliūčių, ir dėl vis dar palyginti sudėtingų bankinių procedūrų kreditui gauti. Regionuose versliems asmenims sunku pasiskolinti pinigų, nes disponuojamas nekilnojamasis turtas neatitinka bankų keliamų kriterijų. Tiesa, per pastarąjį dešimtmetį po ilgų kalbų ir įtikinėjimų atsirado vienas kitas bankas ar kredito unija, išduodantys mikrokreditus, tačiau to akivaizdžiai per maža.
Todėl Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius ir Europos investicijų fondui atstovaujanti Eva Srejber jau pasirašė sutartį, kad Lietuva gautų 275 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų smulkioms bei vidutinėms įmonėms remti. Iš jų mikrokreditams planuojama skirti 75 mln. litų, garantijoms - 100 mln., o rizikos kapitalo fondams - 80 mln. litų. Dar 20 mln. litų gaus bendrų investicijų fondas "Verslo angelai". Lietuvos įmonės gali tikėtis pinigų nuo kitų metų pavasario. Kreditą galės imti net mažai patirties turintys verslininkai, o taip pat tik pradedantieji savo verslą, nes taip siekiama išjudinti Lietuvos ūkį.
Teigiamas Izraelio pavyzdys
"Būtina deramai koordinuoti mikrokreditų išdavimą. Vyriausybė, nors ir supranta mažų paskolų reikšmę, tačiau pritrūksta ryžto padaryti proveržį šioje srityje. Pavyzdžiui, Izraelyje ne taip seniai tokia programa klestėjo. Subyrėjus Sovietų Sąjungai daug emigrantų iš buvusių respublikų plūstelėjo į Izraelį, kurio vyriausybė kasdien per žiniasklaidą ėmė skatinti gyventojus imti mikrokreditus. Vyriausybė skatino gyventojų verslumą netgi suteikdama beprocentes paskolas.
Dalis pinigų negrįžo, tačiau grįžusioji suma atsipirko su kaupu sukurtomis darbo vietomis bei valstybei sumokėtais mokesčiais", - sakė europarlamentaras Šarūnas Birutis, priminęs ir Slovakiją, kur mikrokreditavimo sistema pasiekė neblogą lygį. Dabar net 15 institucijų Slovakijoje užsiima šia veikla ir tai labai prisideda prie ekonomikos augimo. Slovakija net galės nuo kitų metų įsivesti eurą.
Mikrokreditą gauti nelengva
Mikrokreditai Europoje yra susiję su dviem grupėmis: "mikroįmonėmis", kuriose dirba mažiau kaip 10 žmonių (tokios sudaro apie 91 proc. visų Europos įmonių) ir "socialiai nuskriaustais asmenimis" (bedarbiais arba neaktyviais asmenimis, gaunančiais socialinę paramą, imigrantais ir kt.), norinčiais rasti darbą, tačiau negalinčiais naudotis tradicinėmis bankų paslaugomis.
ES valstybėse mikrokreditą gauti yra gana sunku. Atsižvelgiant į individualių paskolų dydį, apskaičiuota, kad tipiška ypač maža paskola Europoje yra 7000-8000 eurų. Patys bankai neregistruoja kiek suteikė mikrokreditų, todėl jų turimi duomenys gali būti dviprasmiški: vienos paskolos laikomos asmeniniais kreditais, o kitos - priskiriamos stambesnei teikiamų paskolų kategorijai, kai kuriose šalyse net paskoloms žemės ūkiui.
Tačiau Š.Birutis pažymėjo, kad bankų politika pastebimai keičiasi ir bankai pradeda orientuotis į socialinę politiką. "Bankininkas jau nebėra toks žmogus, kuris paskolins jums skėtį su sąlyga, kad garantuosite, jog nebus lietaus, tačiau to, kas dabar daroma Lietuvoje, per maža", - sakė jis.
