Reikėtų atkreipti dėmesį, kad euro žlugimas buvo pranašaujamas nuo pat jo įvedimo 1999 metais. Tuomet žymus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekonomistas, laikomas vienu iš pasaulio ekonomikos šviesulių, Miltonas Fridmanas prognozavo, kad euras neištvers nė dešimtmečio. Dabar teigiama, kad jis suklydo tik dėl laiko, tačiau pats faktas – teisingas. Vis dėlto tai tokia pati tiesa, kad visi kada nors mirsime.
Šiuo metu, pasaulinės krizės fone, jau skelbiamos ir tikslios euro „mirties“ datos, Graikijos pasitraukimui iš euro zonos, galinčiam išjudinti šį procesą, „duodamas“ mėnuo, ir visa tai taip pat dažniausiai sklinda iš už Atlanto. Nepaisant visų Europos Sąjungos ir euro bėdų, ši valiuta tebėra stipresnė už JAV dolerį.
Visi mes žmonės
„Dienos mintis... Žmonėms, kurie dėl politinių priežasčių tendencingai parenka duomenis, būtina įsisavinti ašis. Ašis X ir Y.“ Angliškame pranešimo tekste užšifruota idioma, reiškianti, jog žmogus siekia asmeninių motyvų, egoistinių tikslų.
Liepos 1 dieną P. Krugmanas savo tinklaraštyje paliko įrašą, pavadintą „Nuvainikuojant Baltijos valstybių laimėjimus“. Mėnesio pradžioje jis paskelbė straipsnį „Estijos rapsodija“, kuriame rašė: „Kadangi Estija staiga tapo geriausiu pavyzdžiu griežtų taupymo priemonių gynėjams – juk ji priklauso euro zonai ir klesti! – pamaniau, kad būtų naudinga pamatyti, apie ką mes kalbame.“
Pateikęs Estijos bendrojo vidaus produkto pokyčio nuo 2007 metų diagramą, P. Krugmanas pakomentavo: „Taigi baisus – (Didžiosios) depresijos lygio – nuosmukis, lydimas reikšmingo, tačiau vis dar negalutinio atsigavimo. Akivaizdu, (kad tai) geriau nei jokio atsigavimo – bet ar tai gali būti laikoma ekonomikos triumfu?“
Atsiliepdamas į P. Krugmano pastabas, Estijos prezidentas, be kita ko, rašė: „Tikriausiai Nobelis prekybos srityje suteikia teisę pamokslauti apie biudžeto reikalus ir vadinti mano šalį „dykviete“. Tikriausiai tai susiję su Prinstono ir Kolumbijos priešprieša.“ (T. H. Ilvesas yra baigęs Kolumbijos universitetą, P. Krugmanas – Prinstono universiteto ekonomikos profesorius.) Šios detalės puikiai iliustruoja tai, kokiais motyvais gali būti skelbiamos vienos ar kitos prognozės bei vertinimai.
Beje, komentuodamas šį susikirtimą, Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis sakė, kad P. Krugmanas tapo publicistu ir siekia pateisinti dabartinio JAV prezidento Barako Obamos ekonomikos politiką, priešingą, nei laikėsi Estija ir kitos taupyti pasiryžusios šalys. Ministras pabrėžė, kad dabartinį JAV biudžeto balansą galima prilyginti gilią skolų krizę išgyvenančios Graikijos balansui.
Liko mėnesiai ar metai?
Pasak profesoriaus, Graikijos reikalai nepagerės, nes politinė padėtis šioje šalyje kasdien blogėja. Vis dėlto pagrindinė problema slypi ne šioje valstybėje – po 3–6 mėnesių prieigos prie kapitalo rinkų neteks Ispanija ir Italija.
„Be Portugalijos ir Kipro euras gali apsieiti, bet be Italijos ar Ispanijos – ne. Žinoma, Vokietija gali likti su Austrija, Suomija ir Olandija. Nors branduolys egzistuos toliau, tai vis tiek jau reikš euro zonos žlugimą. Tokios baigties tikimybė per artimiausius trejus–penkerius metus siekia beveik 50 procentų“, – patikslino prognozę JAV ekonomistas.
N. Rubinis nepritaria krizėje atsidūrusių šalių gelbėjimui. „Jeigu skolininkas gyveno ne pagal turimas lėšas ir yra reguliariai gelbėjamas suteikiant vis naujas paskolas, ir ateityje jis nepakeis savo elgesio“, – įsitikinęs profesorius.
Kalbėdamas apie euro zonos griūtį, N. Rubinis prognozavo tokį scenarijų: tuo atveju, jeigu atgims Vokietijos markė, jos kursas euro atžvilgiu stipriai išaugs, o lyras, drachmas ar eskudus turinčios šalys praras galimybę mokėti skolas. Jos bus priverstos sustabdyti išmokas, o reali skolinių įsipareigojimų vertė kris iki minimumo. Investuotojai ir bankai praras didžiulį kapitalą.
Pasiduoda ir stipriosios
Kol kas dažniausiai apie euro žlugimą kalba amerikiečiai, nors Europos ekonomistai dėl žemyno finansų irgi nerimauja, visgi konkretesnių kalbų ir prognozių dėl euro likimo vengiama. Tačiau neseniai finmarket.ru paskelbė, kad Suomija apskaičiavo galimus dalyvavimo pagalbos PIIGS (Portugalija, Italija, Ispanija, Graikija) šalims programoje nuostolius ir padarė išvadą, jog esant tokioms sąlygoms grįžimas prie suomiškos markės – geriausias variantas šaliai, kuri yra vienintelė šio regiono valstybė, priklausanti euro zonai.
Paradoksas, bet būtent Suomija šiuo metu yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, atitinkanti visus Mastrichto kriterijus, kurių reikėjo laikytis norint įstoti į Europos pinigų sąjungą (infliacija – ne daugiau kaip 1,5 proc. didesnė nei trijų mažiausią infliaciją turinčių Europos Sąjungos šalių infliacijos rodiklių vidurkis, metinis biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto, valstybės skola neturi viršyti 60 proc. bendrojo vidaus produkto, nominali ilgalaikių paskolų palūkanų norma turi būti ne daugiau kaip 2 proc. didesnė nei trijose geriausius rodiklius turinčiose valstybėse narėse).
Taip pat rašoma, kad Suomija ir be euro gali pasinaudoti Europos Sąjungos ir euro pranašumais, kaip ir, beje, kiekviena šio regiono šalis. Tai jokia naujiena, nes Europos ekonomika yra taip integruota, kad išstojimas iš euro zonos ar Europos Sąjungos mažai ką pakeistų. Tiesa, neaišku, kaip euro žlugimas paveiktų viso pasaulio ekonomiką, labai galimas daiktas, kad šio reiškinio ratilai pasieks net atokiausias šalis, ir išlipusioms iš vienos balos sumaniusioms išnešti sveiką kailį šalims tektų įlipti į kitą.
Prognozuojama, kad likusi euro zonoje Suomija patirs nuostolių, kurių tikrai nereikia nacionalinei ekonomikai. Išstojus iš euro zonos, Suomijai nereikėtų įnešti indėlio į Europos finansinio stabilumo fondą ir nuolatinį Europos stabilumo mechanizmą bei patirti kitų su naryste Europos Sąjungoje susijusių išlaidų, tačiau jei šį kelią pasirinktų daugiau šalių, padariniai pasaulio ekonomikai būtų neprognozuojami. Stipriosios Europos Sąjungos valstybės remia PIIGS šalis visai ne iš geros širdies, o dėl Europos Sąjungos finansinio stabilumo išsaugojimo – finansų rinkos nemėgsta jokių staigių judesių.
Birželio 30-ąją iš posto pasitraukęs Pasaulio banko vadovas, taip pat JAV ekonomistas Robertas Zelikas interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Observer“ sakė, kad euro žlugimas gali sukelti pasaulinę krizę, nors, jo nuomone, „Europa dar gali išsikapstyti“.
Ieškosime kito inkaro?
„Euro zona kaip ekonomikos projektas ir šiandien turi savo racionalumą. Bėdos prasidėjo, kai projektas pradėjo tapti labiau politiniu, pavyzdžiui, kai Graikija 2001 metais buvo priimta į euro zoną nusižengiant Mastrichto kriterijams daug labiau nei tada, jei į euro zoną būtų buvusi priimta Lietuva“, – dėstė G. Nausėda.
Jeigu euro zona žlugtų, ekonomisto teigimu, tektų atlikti atvirkštinį veiksmą to, kas buvo atlikta 1999 metais, – euras būtų keičiamas į senas valiutas. Pavyzdžiui, Graikijai tai būtų skausminga, nes 1999-ųjų kursu grąžinti valiutos nebebūtų įmanoma, tačiau Vokietija esą puikiausiai galėtų įsivesti savo markę 1999 metų santykiu.
„Dramatiškų pokyčių nebūtų. Lietuvai pasirinkimas – natūralus: turėtumėte svarstyti, ar mums ieškoti inkaro pakaitalo valiutos, ar pasinaudoti proga ir pereiti prie laisvos valiutos kurso sistemos“, – svarstė G. Nausėda.
Pasak ekonomisto, būtų netikslinga ir pavojinga eiti prie laisvo valiutos kurso. Tektų dirbti formuojant nepriklausomų pinigų politiką, o Lietuvoje tam nėra pakankamų įgūdžių, žinių, patirties.
„Tikslinga rinktis naują inkaro valiutą. Logiškiausia būtų Vokietijos markė – stabili ir patikima valiuta. Tačiau aš netikiu, kad taip gali atsitikti“, – tvirtino ekonomistas.