Euro įvedimo įstatymui Seime liko vienas žingsnelis

 (82)
Ketvirtadienį Seime svarstytas Euro įvedimo Lietuvoje įstatymas. Po svarstymo jam pritarė 88 Seimo nariai, prieš 6, susilaikė 8.
Euro įvedimo įstatymui Seime liko vienas žingsnelis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Šis įstatymas nustato, kaip vyks pasirengimas įvesti eurą, litų keitimas į eurus, verčių perskaičiavimas į eurus, taip pat litų išėmimo iš apyvartos tvarką. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė planuojamam priimti įstatymui. Jam taip pat pritarė Seimo Audito komitetas.

Prieš euro įvedimą Lietuvoje pasisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujanti Rima Baškienė, darbietis Mečislovas Zasčiurinskas. Už kalbėjo konservatorius Kęstutis Masiulis, liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.

Kalbėjusieji prieš pasisakė apie tai, kad gyventojams turėtų didėti pajamos, tik tuomet vertėtų įsivesti eurą, pasisakiusieji už dėstė, kad nuo valiutos nepriklauso, kaip keisis žmonių pajamos.

Euro įvedimui nuo 2015 m. nepritariantys politikai dėstė, kad euro įvedimas kainuos papildomai, o pasisakiusieji už atkirto, kad tai atneš naudos, nes litas jau yra susietas su euru pagal valiutos valdybos modelį, tačiau euro neturint negalima pasinaudoti euro privalumais.

Seimo salėje vykstant įstatymo svarstymui buvo didelis triukšmas, iš vietos kalbėjo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos narys Petras Gražulis, todėl P. Auštrevičius replikavo: „Kai salėje yra du Petrai, vienas iš jų visada kalba ne į temą“.

Partijos „Drąsos kelias“ frakcijos atstovas Povilas Gylys kalbėjo apie tai, kad nėra nei euro integracijos, nei euro neįvedimo priešininkas.

Prieš euro įvedimą vėliau pasisakė ir P. Gražulis, taip pat partijos „Drąsos kelias“ frakcijos narė Aurelija Stancikienė – jie ragino dėl euro įvedimo skelbti referendumą.

DELFI skelbė, jog Vyriausioji rinkimų komisija yra nusprendusi, kad referendumas dėl euro nevyks, nes jis neatitinka Konstitucijai, o jį inicijavę asmenys gali kreiptis į teismą.

Prieš euro įvedimo įstatymą nebalsavo nei vienas socialdemokratų, liberalų ar konservatorių atstovas. Taip pat šių partijų frakcijų atstovų nebuvo tarp susilaikiusiųjų.

Po svarstymo prieš euro įvedimo įstatymą balsavo A. Stancikienė, „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas Jonas Varkala, darbiečiai Kęstutis Daukšys ir Zita Žvikienė, Lenkų rinkimų akcijos atstovai Zbignevas Jedinskij ir Irina Rozova.

Susilaikė R. Baškienė, P. Gylys, darbiečiai Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas, Ričardas Sargūnas, tvarkietis Vytautas Kamblevičius, Lenkų rinkimų akcijos atstovas Juzefas Kvetkovskij, „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas Algirdas Vaclovas Patackas.

Netrukus paaiškės, ar Lietuva gali būti priimta į euro zoną

Lietuva 19-ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m. Pirmuosius signalus Lietuva gaus birželio pradžioje, kai Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks Lietuvos konvergencijos programos vertinimą.

Liepą Europos Sąjungos Vadovų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą ir paskelbti neatšaukiamą litų į eurus keitimo kursą.

Prognozuojama, kad jis liks toks pat, koks yra šiuo metu – 3,4528 Lt už vieną eurą. Per 30 dienų nuo šio sprendimo visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis ir tai truks iki 2015 m. vidurio.

Lietuvos bankas įsipareigoja litus į eurus keisti neatlygintinai neribotą laiką ir neribodamas sumos.

Įstatyme numatyta, kad bankai ir užsienio bankų filialai litus į eurus keis 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai ir neribodami sumos, o Lietuvos paštas – 2 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai.

DELFI skelbė, jog Lietuvos bankas suskaičiavo euro įvedimo naudą Lietuvai, prognozuojama, kad pirmiausiai euro įvedimas paveiks palūkanų normas, valiutos keitimo sąnaudas, prekybos srautus, t.y. padidins eksportą.

Skaičiuojama, kad vidutinė svertinė palūkanų norma po euro įvedimo sumažės 0,56 proc.: 2015 m. Vyriausybei palūkanų normos turėtų sumažėti 0,8 proc. punkto, namų ūkių paskoloms - 0,56 proc. punkto, o nefinansinių įmonių paskoloms - 0,49 proc. punkto. 

Lietuvai įsivedus eurą ir mažėjant skolinimosi kainai, 2014-2022 m. būtų sutaupoma apie 3,9 mlrd. Lt, iš jų 1,6 mlrd. Lt valstybė, 1,2 mlrd. Lt namų ūkiai, 1,1 mlrd. Lt įmonės.

Vienkartinės išlaidos Lietuvai įsivedant eurą galėtų sudaryti 660-920 mln. Lt, jos reikalingos keisti sistemas, grynuosius ir t.t., per penkerius metus šalis turės prisidėti prie Europos stabilumo mechanizmo (apie 1 mlrd. Lt), taip pat planuojamas įnašas į Europos centrinio banko kapitalą (apie 148 mln. Lt), kuris reikalingas, kad šalies bankai taptų euro sistemos dalimi.

Skaičiuojantiems klaidingai - sankcijos

Įstatyme taip pat numatyta, kas asmenys, netinkamai perskaičiavę prekių ar paslaugų vertes iš litų į eurus užsitraukia numatytą atsakomybę, jiems gresia įspėjimai ir baudos.

„Už šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki 1 tūkst. litų“, - rašoma įstatyme.

Už pakartotinį šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki 5 tūkst. litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims: 1-10 tūkst. Lt bauda.

Įstatymo aiškinamajame rašte dėstoma, kad priimti įstatymai turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai, nes euro įvedimas Lietuvoje bus juntamas kiekvienam verslo subjektui.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

„Vilniaus prekybos“ valdyboje – naujas narys (2)

Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus prekyba“ valdyba pasipildė nauju nariu – nuo pirmadienio, rugpjūčio 29 d., į ją paskirtas Aurimas Martišauskas. Rugpjūčio mėnesį „Vilniaus prekybos“ grupėje pradėjęs dirbti A. Martišauskas yra UAB „Vilniaus prekyba“ verslo plėtros vadovas.

Ūkio ministerija kviečia verslininkus dalyvauti konkurse apdovanojimui „Už nuopelnus verslui“ gauti

Ūkio ministerija kviečia verslininkus pristatyti savo pasiekimus apdovanojimui „Už nuopelnus verslui“ gauti. Paraiškų, kurias įmonės gali teikti pagal 6 nominacijas, laukiama iki š. m. rugsėjo 9 d., rašoma Ūkio ministerijos pranešime spaudai.

„Brexit“ smogs Didžiosios Britanijos pensijų sistemai (7)

Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos (ES) turės skaudžių pasekmių šalies pensijų sistemai. Po „Brexit“ maždaug 75 proc. britų senatvės pensija nesieks valdžios rekomenduojamo lygio, rašoma dienraštyje „The Guardian“.

Pietų Korėjos ekonomikai žadamas atsigavimas

Dėl augančio paslaugų sektoriaus ir vidaus vartojimo per artimiausius mėnesius turėtų pagerėti Pietų Korėjos ekonomikos būklė, praneša „Reuters“ cituodama šalies centrinio banko pranešimą.

Patariama kuo skubiau reformuoti Kinijos ekonomiką (1)

Kinijos valstybinio vystymosi tyrimų centro mokslininkai paragino šalies valdžią kuo skubiau imtis struktūrinių ekonomikos reformų, praneša „Reuters“.