Euro įvedimo įstatymui Seime liko vienas žingsnelis

 (82)
Ketvirtadienį Seime svarstytas Euro įvedimo Lietuvoje įstatymas. Po svarstymo jam pritarė 88 Seimo nariai, prieš 6, susilaikė 8.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Šis įstatymas nustato, kaip vyks pasirengimas įvesti eurą, litų keitimas į eurus, verčių perskaičiavimas į eurus, taip pat litų išėmimo iš apyvartos tvarką. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė planuojamam priimti įstatymui. Jam taip pat pritarė Seimo Audito komitetas.

Prieš euro įvedimą Lietuvoje pasisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujanti Rima Baškienė, darbietis Mečislovas Zasčiurinskas. Už kalbėjo konservatorius Kęstutis Masiulis, liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.

Kalbėjusieji prieš pasisakė apie tai, kad gyventojams turėtų didėti pajamos, tik tuomet vertėtų įsivesti eurą, pasisakiusieji už dėstė, kad nuo valiutos nepriklauso, kaip keisis žmonių pajamos.

Euro įvedimui nuo 2015 m. nepritariantys politikai dėstė, kad euro įvedimas kainuos papildomai, o pasisakiusieji už atkirto, kad tai atneš naudos, nes litas jau yra susietas su euru pagal valiutos valdybos modelį, tačiau euro neturint negalima pasinaudoti euro privalumais.

Seimo salėje vykstant įstatymo svarstymui buvo didelis triukšmas, iš vietos kalbėjo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos narys Petras Gražulis, todėl P. Auštrevičius replikavo: „Kai salėje yra du Petrai, vienas iš jų visada kalba ne į temą“.

Partijos „Drąsos kelias“ frakcijos atstovas Povilas Gylys kalbėjo apie tai, kad nėra nei euro integracijos, nei euro neįvedimo priešininkas.

Prieš euro įvedimą vėliau pasisakė ir P. Gražulis, taip pat partijos „Drąsos kelias“ frakcijos narė Aurelija Stancikienė – jie ragino dėl euro įvedimo skelbti referendumą.

DELFI skelbė, jog Vyriausioji rinkimų komisija yra nusprendusi, kad referendumas dėl euro nevyks, nes jis neatitinka Konstitucijai, o jį inicijavę asmenys gali kreiptis į teismą.

Prieš euro įvedimo įstatymą nebalsavo nei vienas socialdemokratų, liberalų ar konservatorių atstovas. Taip pat šių partijų frakcijų atstovų nebuvo tarp susilaikiusiųjų.

Po svarstymo prieš euro įvedimo įstatymą balsavo A. Stancikienė, „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas Jonas Varkala, darbiečiai Kęstutis Daukšys ir Zita Žvikienė, Lenkų rinkimų akcijos atstovai Zbignevas Jedinskij ir Irina Rozova.

Susilaikė R. Baškienė, P. Gylys, darbiečiai Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas, Ričardas Sargūnas, tvarkietis Vytautas Kamblevičius, Lenkų rinkimų akcijos atstovas Juzefas Kvetkovskij, „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas Algirdas Vaclovas Patackas.

Netrukus paaiškės, ar Lietuva gali būti priimta į euro zoną

Lietuva 19-ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m. Pirmuosius signalus Lietuva gaus birželio pradžioje, kai Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks Lietuvos konvergencijos programos vertinimą.

Liepą Europos Sąjungos Vadovų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą ir paskelbti neatšaukiamą litų į eurus keitimo kursą.

Prognozuojama, kad jis liks toks pat, koks yra šiuo metu – 3,4528 Lt už vieną eurą. Per 30 dienų nuo šio sprendimo visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis ir tai truks iki 2015 m. vidurio.

Lietuvos bankas įsipareigoja litus į eurus keisti neatlygintinai neribotą laiką ir neribodamas sumos.

Įstatyme numatyta, kad bankai ir užsienio bankų filialai litus į eurus keis 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai ir neribodami sumos, o Lietuvos paštas – 2 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai.

DELFI skelbė, jog Lietuvos bankas suskaičiavo euro įvedimo naudą Lietuvai, prognozuojama, kad pirmiausiai euro įvedimas paveiks palūkanų normas, valiutos keitimo sąnaudas, prekybos srautus, t.y. padidins eksportą.

Skaičiuojama, kad vidutinė svertinė palūkanų norma po euro įvedimo sumažės 0,56 proc.: 2015 m. Vyriausybei palūkanų normos turėtų sumažėti 0,8 proc. punkto, namų ūkių paskoloms - 0,56 proc. punkto, o nefinansinių įmonių paskoloms - 0,49 proc. punkto. 

Lietuvai įsivedus eurą ir mažėjant skolinimosi kainai, 2014-2022 m. būtų sutaupoma apie 3,9 mlrd. Lt, iš jų 1,6 mlrd. Lt valstybė, 1,2 mlrd. Lt namų ūkiai, 1,1 mlrd. Lt įmonės.

Vienkartinės išlaidos Lietuvai įsivedant eurą galėtų sudaryti 660-920 mln. Lt, jos reikalingos keisti sistemas, grynuosius ir t.t., per penkerius metus šalis turės prisidėti prie Europos stabilumo mechanizmo (apie 1 mlrd. Lt), taip pat planuojamas įnašas į Europos centrinio banko kapitalą (apie 148 mln. Lt), kuris reikalingas, kad šalies bankai taptų euro sistemos dalimi.

Skaičiuojantiems klaidingai - sankcijos

Įstatyme taip pat numatyta, kas asmenys, netinkamai perskaičiavę prekių ar paslaugų vertes iš litų į eurus užsitraukia numatytą atsakomybę, jiems gresia įspėjimai ir baudos.

„Už šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki 1 tūkst. litų“, - rašoma įstatyme.

Už pakartotinį šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki 5 tūkst. litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims: 1-10 tūkst. Lt bauda.

Įstatymo aiškinamajame rašte dėstoma, kad priimti įstatymai turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai, nes euro įvedimas Lietuvoje bus juntamas kiekvienam verslo subjektui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Grupė JAV įmonių ragina Kongresą priimti sienos mokesčio įstatymą (1)

16 kompanijų vadovai ragina JAV Kongresą priimti naujus mokesčių įstatymus, tarp kurių – ir kontroversiškai vertinamą sienos mokestį, praneša „Reuters“.

Vokietijos dienraštis: Frankfurtas – favoritas tapti nauju „Citi“ banko centru

JAV bankas „Citigroup“ Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES) savo nauju centru Europoje gali pasirinkti Frankfurtą, dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ teigė banko Europos padalinio vadovas Jamesas Cowlesas.

JAV federalinio banko pareigūnas: palūkanų normų kėlimas artėja (2)

JAV ekonomika bei darbo rinka atrodo gerai, o infliacija toliau kils, antradienį teigė Filadelfijos federalinio JAV banko vadovas Patrickas Harkeris, kuris taip pat pridūrė besitikintis, jog šiemet palūkanų normos bus keliamos net tris kartus.

Prancūzijos prezidento posto siekiantis E. Macronas nori prisivilioti britų talentus po „Brexit“ (3)

Prancūzijos prezidento posto siekiantis Emanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad norėtų, jog Londono bankininkai ir akademinės bendruomenės nariai persikeltų į Prancūziją, kai Britanija pasitrauks iš Europos Sąjungos.

V. Šapoka su G. Oettingeriu aptarė ES laukiančius iššūkius (1)

Briuselyje viešintis finansų ministras Vilius Šapoka antradienį susitiko su Europos Komisijos nariu, atsakingu už ES biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Günther Oettinger. Susitikime aptartas pasirengimas deryboms dėl būsimos ES daugiametės finansinės programos po 2020 metų.