Apie tai praneša „Bloomberg“, remdamasi Europos pinigų rinkų instituto paviešinta informacija.
Neigiamą vertę rodiklis pasiekė pirmą kartą nuo pat 1998-ųjų pabaigos, kai „Bloomberg“ ėmė registruoti tokius duomenis. Indeksas rodo vidutinį procentų dydį, taikomą regionų bankų tarpusavyje vykdomoms trijų mėnesių lėšų skolinimo operacijoms.
Finansų rinkų koeficientai sumenko dėl ECB taikomų priemonių. Dar praėjusių metų birželį centrinis bankas indėlių bankams normas nusmukdė iki -0,1 proc., t.y. komerciniai bankai buvo priversti centrinei finansų institucijai primokėti už saugomus pinigus. Jau rugsėjį šis rodiklis buvo sumažintas iki -0,2 proc. Be to, šių metų kovą ECB pradėjo vadinamojo „kiekybinio švelninimo“ (QE) programą, pagal kurią kas mėnesį euro zonos privačioms ir vyriausybinėms obligacijoms supirkti žadama skirti 60 milijardų eurų. Iš viso per dvejus metus taip žadama įlieti į šlubuojančią Europos ekonomiką daugiau nei 1,0 trilijoną eurų.
„Perteklinis lėšų likvidumui palaikyti srautas ir toliau nesiliauja dėl vykdomos QE programos, – kalba banko „JPMorgan Chase & Co“ strategas Nikolajus Panigirdzoglu (Nikolaos Panigirtzoglou). – Bankai „užtvindyti“ indėlių, tačiau ECB mokėti už saugomas jų lėšas šie nenori, todėl mieliau skolina pinigus tarpbankinėje rinkoje“.
