„Įvedus eurą Lietuvoje visos įmonės privalės keisti savo įstatus, kuriuose į eurus turės būti perskaičiuota įstatinio kapitalo vertė. Šiuo metu yra pateiktas Seimui ir Seimo komitetų svarstymui euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektas, kuriame numatytas įstatų keitimui dvejų metų nuo euro įvedimo pereinamasis laikotarpis, tačiau galutinis projektas turės būti parengtas iki šių metų liepos pirmos“, - pastebi advokatų kontoros „Triniti“ partneris, advokatas Linas Sabaliauskas.

Šiuo metu Lietuvoje mokestis notarui už įstatų pakeitimą yra apie 500 Lt, tad jei nebus numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų galima įstatus pakeisti nemokamai, Lietuvoje našta verslui turėtų būti žymiai didesnė nei buvo Latvijoje ar Estijoje.

Advokatų kontora pateikia praktikos Latvijoje ir Estijoje pavyzdžius.

„Už minėtų įstatų pakeitimus, įregistruotus iki 2011 m. gruodžio 31 d., Estijoje nereikėjo mokėti pakeistų įstatų registravimo mokesčio, kuris lygus 17,89 eurų (61,77 litų). Nepaisant to, bendrovėms išliko privalomas notarinis įstatų tvirtinimas, kurį, prasidedantį nuo 35,75 eurų (123,44 litų), sumokėti reikėjo. Tai iš esmės reiškia, kad įstatų keitimas verslui Estijoje pirmaisiais metais kainavo nuo 35,75 eurų, o vėliau nuo 53,64 eurų (185,21 litų)“, - primena L. Sabaliauskas.

Pasak jo, Latvijos įstatymai numato, kad iki 2016 m. liepos Latvijos bendrovės po euro įvedimo privalo pakeisti ir įregistruoti įstatus, numatant įstatinį kapitalą bei akcijų nominalią vertę eurais.

Linas Sabaliauskas
„Iki tos dienos įstatinio kapitalo vertės perskaičiavimo kita valiuta dokumentams notaro tvirtinimas nėra privalomas, bendrovėms taip pat nereikia mokėti pakeistų įstatų registracijos mokesčio bei netaikomas skelbimo oficialiajame leidinyje mokestis, - atkreipia dėmesį L. Sabaliauskas. - Galima pasakyti, kad Latvijoje numatytas reglamentavimas verslui dėl euro įvedimo finansine prasme buvo palankesnis palyginti su Estijoje numatytu reglamentavimu.“

Dėl šių skirtumų teisininkai siūlo ir Lietuvoje įtvirtinti pereinamąjį laikotarpį, per kurį įmonės galės nemokamai pasikeisti savo įstatus.

Skaičiuojama, kad bendrovės, kurios įstatinis kapitalas dabar sudaro 10 tūkst. litų, po euro įvedimo sieks 2,9 tūkst. eurų, nes vienos akcijos vertė bus konvertuojama pagal nustatytą euro ir lito santykį.

„Pagal šiuo metu galiojantį euro ir lito santykį, vienos akcijos vertė būtų skaičiuojama taip: 10 tūkst. Lt dalinti iš 3,4528, dalinti iš 10 tūkst. vnt. akcijų, lygu 0,29 euro. Taigi šiuo atveju, vienos bendrovės akcijos vertė būtų lygi 29 euro centus, o bendras įstatinio kapitalo dydis 2, 9 tūkst. eurų“, - dėsto L. Sabaliauskas.

Faktiškai įstatinis įmonės kapitalas padidėtų 13,12 Lt ir konvertavus 2,9 tūkst. eurų atgal į litus yra 10,013 tūkst. litų.

Estijoje euras įvestas 2011-aisiais, Latvijoje – šiemet.

Lietuva 19-ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m. Pirmuosius signalus Lietuva gaus birželio pradžioje, kai Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks Lietuvos konvergencijos programos vertinimą.

Liepą Europos Sąjungos Vadovų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą ir paskelbti neatšaukiamą litų į eurus keitimo kursą.

Prognozuojama, kad jis liks toks pat, koks yra šiuo metu – 3,4528 Lt už vieną eurą. Per 30 dienų nuo šio sprendimo visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis ir tai truks iki 2015 m. vidurio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (152)