„Estai turi problemą – daug ministerijų dubliuoja viena kitos funkcijas, dėl to švaistomi viešieji ištekliai ir nukenčia efektyvumas. Čia nieko nuostabaus, sakysite, pas mus turbūt dar blogiau. Nuostabu yra tai, kad estai šią problemą pripažįsta, o finansų ministerija siūlo reformą – panaikinti visas ministerijas, sutelkti visas funkcijas po vienu stogu (vyriausybės), viceministrų skaičių sumažinti perpus, valstybės tarnautojų skaičių sumažinti 60 proc.“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė N. Mačiulis.

Ekonomistas paaiškino, kad Estijoje reformą siūloma vykdyti palaipsniui, iš pradžių sujungiant ministerijas kurios atlieka panašias funkcijas. Be to, planuojama dalį vyriausybei pavaldžių institucijų ir departamentų iškelti iš Talino į kitus miestus, tokiu būdu sprendžiant regioninės atskirties ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas.

„Švietimo ministerija jau dabar yra ne Taline, o Tartu“, – pastebėjo jis. – Man patiko toks drąsus ir progresyvus mąstymas. Susimąsčiau apie panašią reformą Lietuvoje ir į kuriuos miestus iš Vilniaus būtų galima kelti apkarpytas ir sujungtas valdžios institucijas. Šiek tiek susigėdęs prisipažinsiu, kad pirmas į galvą atėjęs miesto pavadinimas buvo... Talinas.“

Politinės valios klausimas

DELFI pasiteiravus, kiek išties realu panašios reformos sulaukti Lietuvoje, N. Mačiulis teigė, kad techniškai tą padaryti nesudėtinga ir yra valstybių, kurios turi tokį valdymo modelį.

„Estijoje jį labai rimtai svarsto ir nors tai nebus greitas procesas, bet, manau, kad bent iš dalies jį įgyvendins jungiant ministerijas. Lygiai taip pat Lietuva galėtų ir turėtų tai padaryti, nes turime tą pačią problemą kaip ir estai bei daugelis kitų Europos valstybių. Gyventojų skaičius mažėja, viešasis sektorius yra per didelis, valstybės tarnautojų skaičius nemažėja tokiu pačiu tempu kaip mažėja gyventojų skaičius. Per dešimtmetį Lietuvoje jis netgi išaugo“, – dėstė pašnekovas.

Jis nurodė, kad dabar daugelis funkcijų skirtingose ministerijose yra dubliuojamos, nėra atsakomybės, o dėl to nukenčia sprendimų priėmimo efektyvumas, švaistomi viešieji ištekliai.

„Dėl tos priežasties, manau, tai turėtų būti vienas iš pirmųjų prioritetų Lietuvai sprendžiant viešojo sektoriaus problemas“, – sakė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.

N. Mačiulis pabrėžė, kad kalbant apie tokios reformos įgyvendinimo realumą, pagrindinis dalykas, kurio tam reikia, yra politinė valia.

„Anksčiau buvo tokia Saulėlydžio komisija, kuri turėjo nuspręsti kokios institucijos yra perteklinės, nereikalingos. Kuo viskas baigėsi jau neatsimenu, nes tai jau sena istorija. Tačiau šį klausimą reikia svarstyti iš naujo ir labai rimtai“, – sakė jis.

Apie 1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje šiuo metu veikia 11 ministerijų. Lietuvoje su 2,9 mln. gyventojų yra 14 ministerijų.

Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2015 metais Lietuvoje buvo 16134 centrinės valdžios institucijų valstybės tarnautojai, Estijoje – 6934.

Tačiau tai tik dalis valstybės sektoriuje dirbančių gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais Lietuvoje valstybės sektoriuje iš viso dirbo 379,7 tūkst. žmonių. Tuo pat metu Estijoje buvo 163,1 tūkst. valstybės sektoriaus darbuotojų.

Taigi 2015 metais Lietuvos valstybės sektoriaus darbuotojų ir gyventojų santykis buvo 7,64, o Estijos – 7,97.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (621)