„Visaginas – Lietuvoje ir nuo mūsų Vyriausybės, be jokios abejonės, priklausys to projekto likimas. Kiek esu kalbėjusis su naujai išrinkta dauguma ir kiek žinau, šiandien yra sukurta speciali komisija, kuri apsispręs, ką daryti su įstatymais ir kaip reaguoti į Lietuvoje vykusio referendumo rezultatus, taip pat matome ir žinome, kad formuojama naujosios Vyriausybės programa, taigi joje ir matysime tas intencijas, kokias ši Vyriausybė turės dėl atominės energetikos ateities. Manau, kad spekuliuoti dabar yra anksti, kaip bus - reikia sulaukti Vyriausybės programos“, - komentavo Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė.
Estijos prezidento paklausus, kaip jis vertina Europos Komisijos rekomendaciją, jog regioninį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą būtų naudinga statyti Suomijoje arba Estijoje, D. Grybauskaitė šmaikštavo, sakydama „gerai“.
„Mano požiūriu, komisija yra komisija: (paprašyta – DELFI) pateikti ataskaitą privačiai bendrovei, ji ją pateikė, tai žinoma yra komisijos ekspertų reikalas, ar tai daryti, - sakė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. - Kaip aš tai vertinu? Na, jie žino geriau nei mes. Atsakydamas į prieš tai užduotą klausimą dėl Visagino, aš turiu pripažinti, kad egzistuoja nežymus nusivylimas. Prieš šešerius su puse metų Trakuose susitarėme, kad trys šalys dėl to ką nors darys, tuomet, neklausius metodo, buvo pakeista į keturias (projekto įgyvendinimo šalis - DELFI), vėliau pasikeitė į tris, ir dabar mes nežinome, ar projektas vyks apskritai. Kaip ir esu sakęs, egzistuoja ir galimybių kaina, nes per šiuos šešerius su puse metų mes nesiėmėme kitų dalykų, nes dirbome ties šiuo. Taigi dabar, kai mes sužinome, apie visas šimtą pozicijų per pastarąsias savaites, kad tai (projektas – DELFI) vyksta, nevyksta, jūs galite įsivaizduoti: ar mes ten? Kas vyks toliau?“
„Taip iš tiesų, mūsų kaimynai be jokios abejonės turi teisę taip kalbėti, - reagavo D. Grybauskaitė. Būtent todėl, kad Lietuva ilgai kalbėjo, ilgai nieko nedarė, dažnai keitė pozicijas ir finale dabar vėl niekas neaišku. Išties, toks regioninis projektas yra svarbus visam regionui, tai yra projektas, kuris galėtų vystyti visą regioną, užtikrinti energetinį saugumą visam regionui. Lietuvos negebėjimas ne tik apsispręsti, bet ir vykdyti didžiulius projektus, iš tiesų kelia susirūpinimą mūsų kaimynams, ir tai yra labai nenaudinga ne tik pačiai Lietuvai, bet ir visam regionui. Bet kurios Vyriausybės negebėjimas tvarkytis su rimtais ir dideliais projektais, tikrai mums prestižo neprideda.“
Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis apie regiono energetikos projektus nekomentavo.
Aptartos ir kitos temos
Svarbiausios susitikimo su Latvijos ir Estijos prezidentais temos - Baltijos šalims strategiškai svarbių energetinių jungčių įgyvendinimas ir galimi bendri veiksmai derybose dėl 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto.
Praėjusį penktadienį ES narėms nepavykus susitarti, kaip paskirstyti daugiametę ES paramą, derybose iki 2013 m. pradžios padaryta pertrauka. Susitikime taip pat bus aptarti aktualūs regiono, ES, Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES 2013 m. antroje pusėje ir kiti bendradarbiavimo klausimai.
Energetinio savarankiškumo stiprinimas, tinkamas septynmetės ES paramos paskirstymas jautrioms Baltijos šalių ekonomikos sritims, pasak prezidentės D. Grybauskaitės, yra svarbi sąlyga sėkmingai regiono raidai ir žmonių gerovei užtikrinti. Šalies vadovės teigimu, maksimalaus įmanomo rezultato pasieksime tik dirbdami kartu ir gerai koordinuodami savo veiksmus.
Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos šalių bendradarbiavimui, todėl kasmetinis prezidentų susitikimas vyksta mūsų šalyje.
